Kriptovaliutų biržos „Binance“ bendraįkūrėjas Changpengas Zhao, geriau žinomas kaip CZ, teigia tikįs, kad iki 2031 metų kriptovaliutos ir blokų grandinės technologija taps nematoma kasdienės infrastruktūros dalimi – panašiai kaip šiandien internetas.
Apie tai jis kalbėjo Scotto Melkerio tinklalaidėje „The Wolf of All Streets“, kurios epizodas buvo paskelbtas ketvirtadienį. CZ pabrėžė, kad naujų panaudojimo būdų ir technologinės pažangos tikrai atsiras, tačiau, jo manymu, pats kalbėjimas apie technologiją turėtų išblėsti, kai ji taps įprastu kasdieniu įrankiu.
„Tikiuosi, kad po penkerių metų mes nebekalbėsime apie kriptovaliutas kaip apie kriptovaliutas – taip, kaip dabar nebekalbame apie internetą, nebediskutuojame apie TCP/IP, HTML ar „JavaScript“. Mes tiesiog tuo naudojamės“, – sakė CZ.
Jis pridūrė, kad po penkerių metų norėtų matyti situaciją, kurioje kriptovaliutos tiesiog būtų naudojamos visur, o blokų grandinė turėtų ir kitų pritaikymų, pavyzdžiui, duomenų saugojimo srityje.
Optimistinė kriptovaliutų vizija iki 2030-ųjų
Kriptovaliutų naudojimas pasaulyje nuosekliai auga. Duomenų ir analitikos bendrovės „DemandSage“ vertinimu, 2026 metais kriptovaliutas naudoja apie 559 mln. žmonių.
Taip pat skaitykite:
Praėjusių metų rugsėjį rinkos dalyviai taip pat svarstė, kad sektoriui iki masinio pripažinimo gali būti likęs vos vienas rinkos ciklas.
Tokios optimistinės prognozės – ne vien CZ požiūris. Investicijų valdytoja „ARK Invest“, vadovaujama Cathie Wood, sausį paskelbtoje ataskaitoje prognozavo, kad iki 2030 metų skaitmeninis turtas galėtų išaugti į 28 trln. JAV dolerių vertės rinką.
Tuo metu „Tether“ bendraįkūrėjas Reeve’as Collinsas pernai spalį teigė tikįs, jog iki 2030 metų visos valiutos gali virsti stabiliosiomis kriptovaliutomis (angl. stablecoins).
Blokų grandinės analizės įmonė „Chainalysis“ neseniai skaičiavo, kad stabiliųjų kriptovaliutų apyvartos apimtys iki 2035 metų galėtų pasiekti 1,5 kvadrilijono JAV dolerių.
O „Citi“ apklausoje, kurioje dalyvavo bankai ir turto valdytojai, dauguma respondentų tikino besitikintys, kad mažiau nei per penkerius metus apie dešimtadalis pasaulinės po sandorių vykdomos apyvartos (post-trade) gali būti apdorojama per stabiliasias kriptovaliutas ir tokenizuotus vertybinius popierius.
Taip pat skaitykite:
Dirbtinis intelektas gali paspartinti blokų grandinės plėtrą
CZ teigimu, blokų grandinės technologijos plėtrą ir pritaikymą gali dar labiau paspartinti dirbtinis intelektas.
„Kūrimo greitis, kodo rašymo greitis smarkiai išaugs, o DI agentai kriptovaliutas naudos labai dažnai“, – sakė jis ir pridūrė manantis, kad blokų grandinė šį etapą pasieks.
Kovo mėnesį CZ taip pat yra sakęs, kad DI agentų kūrėjai turėtų pirmiausia koncentruotis į realią produkto naudą, o ne į nuosavų žetonų leidimą vien tam, kad būtų pritraukta finansavimo.
Šalys, vengiančios DI ir blokų grandinės, rizikuoja atsilikti
Pasak CZ, valstybės, kurios sąmoningai vengs blokų grandinės technologijos ir dirbtinio intelekto, ateityje atsidurs itin nepalankioje padėtyje.
„Manau, kad per mano suaugusio žmogaus gyvenimą buvo trys didžiosios industrijos: internetas, blokų grandinė ir dirbtinis intelektas. Bet kuri šalis, praleidusi bent vieną iš jų, bus stipriai nuskriausta“, – teigė jis.
Klientų tapatybės patvirtinimo ir įvedimo sprendimus kurianti platforma „Signzy“ sausį Šveicariją įvardijo kaip kriptovaliutoms palankiausią šalį. Tuo pat metu tyrimų bendrovė „Arkham“ šią valstybę išskyrė kaip vieną iš pasaulinių inovacijų lyderių.
„Microsoft“ sausį pristatytoje dirbtinio intelekto ataskaitoje JAV buvo įvardyta kaip lyderė pagal DI infrastruktūrą ir pažangiausių modelių kūrimą. Vis dėlto ataskaitoje pažymėta, kad realaus DI naudojimo rodikliais JAV nusileidžia mažesnėms, bet itin skaitmenizuotoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Jungtiniams Arabų Emyratams.
