Europos Centrinis Bankas (ECB) naujus metus pradeda nekeisdamas pagrindinių palūkanų normų. Komerciniams bankams ir indėlininkams svarbi indėlių palūkanų norma išlieka 2,0 proc., pranešė Frankfurte įsikūrusi centrinė bankų institucija.
ECB Valdančioji taryba jau penktą posėdį iš eilės nebekeičia palūkanų normų. Iki birželio buvo fiksuota nuosekli jų mažėjimo serija: dar 2024 m. pavasarį indėlių palūkanų norma, kurią bankai gauna laikydami lėšas centriniame banke, siekė 4,0 proc., taigi buvo dvigubai didesnė nei dabar.
„Artimiausiu metu reikšmingų palūkanų pokyčių nesitikiu“, – prognozuoja Vokietijos liaudies ir „Raiffeisen“ bankų federacijos (BVR) vyriausiasis ekonomistas Andreasas Bley. „Jeigu euras dar labiau stiprės, infliacija kris sparčiau arba ekonomikos augimas ims lėtėti, diskusijos dėl tolesnio palūkanų mažinimo neišvengiamai sustiprės.“
Lagarde: esame geroje padėtyje
ECB prezidentė Christine Lagarde po Valdančiosios tarybos posėdžio Frankfurte dar kartą pabrėžė: „Esame geroje padėtyje, ir infliacija taip pat yra geroje padėtyje.“ Euro stiprėjimą JAV dolerio atžvilgiu ji įvertino ramiai: anot Lagarde, euro kursas nuo 2025 m. kovo pakilo, tačiau tai buvo numatyta ECB scenarijuose.
Stiprėjantis euras apsunkina Europos, ypač Vokietijos, eksportuotojų padėtį – jų prekės pasaulio rinkose tampa brangesnės. Kita vertus, brangus euras mažina doleriais atsiskaitomų importuojamų žaliavų ir prekių kainą. Tai slopina infliaciją, kuri 2026 m. gali net šiek tiek nukrypti žemiau vidutinio laikotarpio ECB tikslo – 2,0 proc. Lagarde patikino: „Mes nuolat labai atidžiai stebime valiutų kursus.“ Vis dėlto konkretus valiutos kurso tikslas centriniam bankui nėra nustatytas.
Infliacija – kol kas kontroliuojama
ECB turi rimtų priežasčių neskubėti keisti pinigų politikos. Po 2022 m. smarkiai išaugusios infliacijos, kurią sukėlė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės ir energijos šoko padariniai, kainų augimas Europos pinigų sąjungoje pastebimai aprimo. Be to, žemesnės bazinės palūkanų normos padeda realiajai ekonomikai: paskolos įmonėms ir gyventojams tampa pigesnės, o tai skatina didesnius pirkinius ir ekonomikos augimą.
Sausį metinė infliacija euro zonoje dar labiau sumažėjo ir, remiantis preliminaria „Eurostat“ ataskaita, siekė 1,7 proc. – tai mažiausias lygis nuo 2024 m. rugsėjo. ECB siekia užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, orientuodamasi į maždaug 2,0 proc. infliaciją vidutiniu laikotarpiu. Euro zonos ekonomika, nepaisant muitų karo su JAV, išlieka santykinai atspari, todėl šiuo metu ECB nejaučia spaudimo papildomai skatinti ekonomiką dar labiau mažinant palūkanų normas.
Didesnė grąža taupytojams
Iš užsitęsusios palūkanų pertraukos ir pakilusių kapitalo rinkų palūkanų tam tikros naudos turi taupytojai. Kaip rodo palyginimo portalo „Verivox“ analizė (2026-02-02 duomenys), dešimties metų trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų norma vidutiniškai pakilo iki 2,49 proc. – tai ketvirčiu procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Šiek tiek pagerėjo ir sąlygos kaupiant lėšas indėlių sąskaitose: metų pradžioje taupymo palūkanos iš esmės kilo visoms trukmėms.
Finansinių patarimų portalas „Finanztip“ taip pat fiksuoja geresnes dienos indėlių palūkanas: taupytojai artimiausiems šešiems mėnesiams gali tikėtis iki 2,92 proc. palūkanų, o dar trumpesniam laikotarpiui – net iki 3,2 proc. Tokiais pasiūlymais bankai siekia pritraukti naujų klientų itin konkurencingoje Vokietijos rinkoje. Vis dėlto ekspertai ragina pirmiausia susitelkti į lėšų saugumą ir įsitikinti, kad konkrečiame banke laikomi pinigai yra iš tiesų apsaugoti.
Naujas iššūkis: Trumpo politika silpnina dolerį
„Naujausias infliacijos kritimas žemiau 2 proc. šiuo metu nesudaro pagrindo keisti pinigų politikos“, – teigia Frankfurte veikiančio Leibnizo finansų rinkų tyrimų instituto SAFE mokslinis direktorius Florianas Heideris. Pasak jo, tai pirmiausia susiję su žemomis energijos kainomis – efektu, kuris, tikėtina, metų eigoje nebebus toks ryškus. „Tačiau stiprų eurą būtina itin atidžiai stebėti“, – pabrėžia Heideris.
Pastaruoju metu euras trumpam perkopė 1,20 JAV dolerio ribą – pirmą kartą nuo 2021 m. Nepastovi ir sunkiai prognozuojama JAV prezidento Donaldo Trumpo politika sumažino investuotojų pasitikėjimą doleriu, todėl šios valiutos kursas smuko, o euras sustiprėjo.
Euro brangimas dar labiau apsunkina Europos eksportuotojų padėtį, ypač Vokietijos įmonių, nes jų gaminiai pasaulio rinkose tampa brangesni. Tuo pat metu brangus euras piginą doleriais perkamas žaliavas ir kitas importuojamas prekes, todėl dar labiau slopina infliaciją, kuri 2026 m. gali nežymiai kristi žemiau 2,0 proc. ECB tikslo.
Kai kurie centrinio banko tarybos nariai, pavyzdžiui, Austrijos atstovas Martinas Kocheris, mano, kad toliau stiprėjant eurui gali atsirasti būtinybė dar labiau mažinti palūkanas. ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas yra įvardijęs 1,20 euro už dolerį kursą kaip kritinę ribą.
Pastaruoju metu ECB, kaip ne kartą pabrėžė Lagarde, jaučiasi esantis „komfortiškoje“ padėtyje – tai rinkose traktuojama kaip aiški užuomina, kad palūkanų normos artimiausiu metu išliks stabilios. Centrinis bankas siekia išvengti ne tik pernelyg spartaus kainų augimo, bet ir ilgalaikio jų kritimo. Jei vartotojai ir įmonės tikėtųsi mažesnių kainų ateityje, jie galėtų atidėti didesnius pirkinius, o tai stabdytų ekonomikos augimą.