Titulinis » Naujienos » Persijos įlankos karo žala siekia 54 mlrd. Eur: Iranas ir Kataras nukentėjo labiausiai

Persijos įlankos karo žala siekia 54 mlrd. Eur: Iranas ir Kataras nukentėjo labiausiai

Persijos įlankos karo žala siekia 54 mlrd. Eur: Iranas ir Kataras nukentėjo labiausiai

Analitikų bendrovė „Rystad Energy“ paskelbė naujus skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti karo padarytos žalos atstatymas Persijos įlankos regione. Pagal bendrovės scenarijų, vidutinės atstatymo išlaidos siektų apie 43 mlrd. eurų, o bendri nuostoliai, jų vertinimu, galėtų svyruoti nuo 32 iki 54 mlrd. eurų.

Didžiausia žalos dalis tenka naftos ir dujų sektoriui – šioje srityje nuostoliai vertinami maždaug 28–46 mlrd. eurų. Likusi suma siejama su pažeistomis ar sunaikintomis elektrinėmis, pramonės įmonėmis bei vandens gėlinimo įrenginiais įvairiose Persijos įlankos valstybėse, įskaitant Iraną.

„Tai jau nebe vien pasakojimas apie apgadintus objektus šiame pasaulio regione. Tai – pasaulinės energijos tiekimo grandinės atsparumo testas“, – teigė ataskaitos bendraautoris Karanas Satwani.

Pasak „Rystad Energy“, pagrindinė kliūtis atstatymo darbams gali būti ne kapitalo stoka, o ribota prieiga prie turbinų, specializuotos įrangos, rangovų ir logistikos pajėgumų. Šie ištekliai jau dabar plačiai naudojami naujuose SGD ir jūriniuose projektuose, kurie pasaulyje intensyviai įgyvendinami nuo 2023 metų.

Didžiausius nuostolius, analitikų vertinimu, patyrė Iranas ir Kataras. Irane remonto sąnaudos gali pasiekti apie 18 mlrd. eurų. Žala fiksuota, be kita ko, „South Pars“ dujų telkinio infrastruktūroje, naftos perdirbimo gamyklose, degalų saugyklose bei eksporto infrastruktūros objektuose Lawano ir Sirri salose.

Katere pagrindiniai sugriovimai siejami su Ras Lafano dujų kompleksu. „Rystad Energy“ atkreipė dėmesį, kad šių objektų grąžinimas į įprastą veiklos režimą gali konfliktuoti su vykdoma milžiniško „North Field“ dujų projekto plėtra, kurią koordinuoja „QatarEnergy“. Analitikų vertinimu, dalies rangovų ir įrangos nukreipimas į remonto darbus gali sulėtinti šios investicijos įgyvendinimą.

Ekspertai pabrėžia, kad karo pasekmės bus jaučiamos ir už regiono ribų – dėl vėluojančių kitų energetikos projektų ir didėjančių jų kaštų.

Prognozuojama, kad dalis objektų galėtų atnaujinti darbą per kelias savaites, tačiau sudėtingiausių įrenginių atstatymas gali užtrukti metus. Kai kurių kritinių komponentų pristatymo terminai, nurodoma, siekia nuo dvejų iki ketverių metų.

„Rystad Energy“ yra nepriklausoma analitinė bendrovė iš Oslo, besispecializuojanti energetikos rinkoje. Ji teikia duomenis ir prognozes vyriausybėms, tarptautinėms institucijoms bei didelėms organizacijoms, įskaitant „OPEC“, Tarptautinę energetikos agentūrą ir Pasaulio banką.

Pranešama, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 dieną, kai Izraelis ir JAV surengė smūgius Iranui. Teheranas atsakė atakomis prieš Izraelį ir arabų Persijos įlankos valstybes, įskaitant regione esančias JAV karines bazes bei civilinius objektus, tokius kaip oro uostai ir naftos chemijos įrenginiai. Taip pat Iranas apribojo laivybą Ormuzo sąsiauriu, dėl ko sustojo naftos eksportas iš Artimųjų Rytų.