Azijos šalys grįžta prie anglies – SGD kainos pašoko 81 proc.
Nuo karo Persijos įlankoje pradžios iki balandžio vidurio suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainos Azijos rinkose išaugo 81 proc. Kovo antroje pusėje kilimas buvo dar didesnis ir siekė net 108 proc., atkreipia dėmesį „Lenkijos ekonomikos institutas“.
Institutas pabrėžia, kad didžiausios Azijos ekonomikos – Kinija, Japonija ir Pietų Korėja – buvo vienos didžiausių SGD iš Persijos įlankos gavėjų, todėl rinkos sukrėtimas regione jaučiamas itin stipriai.
„Izraelio“ ir JAV ataka prieš Iraną sukėlė šoką, kurio Azijos šalių energetikos sektorius negali tiesiog „išlaukti“. Kai dujų kainos šovė į viršų, o pasaulinėse rinkose prasidėjo pirkėjų varžybos dėl jau pakrautų dujovežių, anglis pabrango tik kiek daugiau nei 20 proc.
„Tai atspindi dalinį anglies potencialą kai kuriuose sektoriuose pakeisti gamtines dujas (gerokai mažesniu mastu – naftą). Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Pietų Korėja, Tailandas, Filipinai ar Indija, paskelbė iniciatyvas plačiau naudoti anglį elektros gamyboje, kilus angliavandenilių tiekimo krizei“, – teigia „Lenkijos ekonomikos institutas“.
Pasak ekspertų, tai gali reikšti ir tai, kad Azijos elektrinėse senų anglies blokų uždarymas bus atidėtas. Vis dėlto jie ragina pernelyg nesidžiaugti: anglimi kūrenama energetika nėra lankstus sektorius, kuris galėtų greitai didinti gamybos pajėgumus.
„Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje ar Vietname anglis ir iki krizės atliko pagrindinį vaidmenį elektros energetikoje, todėl papildomo augimo potencialas yra ribotas. Šios kliūtys ribojo anglies kainų kilimo mastą, nors greitai padidinti šio ištekliaus gavybą, reaguojant į išaugusią paklausą, taip pat nėra įmanoma“, – pažymi „Lenkijos ekonomikos institutas“.
Ekspertų vertinimu, dujų rinkos krizė – mažesnės tiekimo apimtys ir didesnės kainos – gali prisidėti prie to, kad anglis Azijos šalių energetikos balanse išliks reikšminga. Tuo metu, kai Europa nuosekliai dekarbonizuoja energetiką ir ekonomiką, Azijoje anglies gavyba išlieka intensyvi, ypač Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje.
„Nors modernių dujinių elektrinių naudai kalba gerokai mažesnės taršos emisijos, dar vienas pasitikėjimo pasauline SGD rinka sukrėtimas didina vietinio, pigesnio ištekliaus patrauklumą“, – nurodo „Lenkijos ekonomikos institutas“.
Institutas pažymi, kad kai kurios Azijos valstybės turi anglies atsargų, kurios dabar gali būti pasitelktos siekiant sušvelninti karo Artimuosiuose Rytuose padarinius. Dujos turi daug privalumų – mažesnes emisijas (CO2 atveju 2–2,5 karto) bei didesnį efektyvumą ir lankstumą, todėl geriau dera su sparčiai regione augančia atsinaujinančia energetika. Tačiau, kai dujų trūksta, anglis tampa pakaitiniu kuru.
„Lenkijos ekonomikos institutas“ priduria, kad Kinijoje anglis laikoma alternatyva gamtinėms dujoms ne tik elektros gamyboje, bet ir kaip pramonės žaliava. Tai apima ne vien koksinę anglį, naudojamą plieno gamyboje, bet ir cheminių produktų sintezę – trąšų ar plastikų gamybos grandines, kurios kitose šalyse dažnai remiasi gamtinėmis dujomis ir nafta.
Galiausiai pažymima, kad karo Artimuosiuose Rytuose padariniai paliečia ne tik Azijos ar Afrikos pramonę ir energetiką. „Dujų ir suskystintų naftos dujų kainų augimas lemia didesnį anglies ir malkų naudojimą gaminant maistą, be kita ko, Indijoje ar Tailande (taip pat Afrikos valstybėse). Tai didina gyventojų riziką patirti sveikatai kenksmingą oro taršą“, – teigiama „Lenkijos ekonomikos instituto“ išvadose.
