Milžiniški finansiniai skirtumai Europoje: įvardijo, kur atsidurs Lietuva dar iki 2030 metų

Europos ekonomikos artimiausiais metais, panašu, judės viena kryptimi – aukštyn. Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad iki 2030 metų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui daugelyje šalių didės. Tačiau už skaičių slypi kur kas sudėtingesnis vaizdas.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad augant BVP vienam gyventojui valstybės sparčiai lenkia viena kitą. Vis dėlto realybė kitokia. Dauguma ekonomikų auga panašiu tempu, todėl bendras šalių išsidėstymas lentelėje keičiasi labai nedaug.

Tai reiškia, kad net ir gerėjant rodikliams, atotrūkis tarp turtingiausių ir silpnesnių ekonomikų išlieka ryškus. Lietuva šiame kontekste yra ne išimtis.

Europa auga, bet pozicijos beveik nesikeičia

Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, iki 2030 metų beveik visos Europos šalys matys didesnį BVP vienam gyventojui. Tačiau svarbiausia ne pats skaičius, o vieta bendrame kontekste.

Didelių šuolių tarp šalių beveik nenumatoma. Net ir sparčiau augančios valstybės retai pakyla daugiau nei keliomis pozicijomis. Kitaip tariant – visi juda į priekį, bet santykinė tvarka išlieka panaši.

Pagal perkamąją galią (PPP), kuri geriau atspindi realų gyvenimo lygį, iki 2030 metų pirmąją vietą turėtų užimti Airija, aplenkdama Liuksemburgą. Vis dėlto pabrėžiama, kad Airijos skaičiai iš dalies iškreipiami dėl didelių tarptautinių korporacijų įtakos.

Tarp lyderių taip pat išlieka Norvegija, Šveicarija ir Danija – jų pozicijos stabilios ir mažai kinta.

Didžiosios ekonomikos toli nuo viršūnės

Įdomu tai, kad didžiausios Europos ekonomikos nėra tarp pačių turtingiausių pagal vienam gyventojui tenkantį BVP. Vokietija prognozuojama apie 12 vietoje, Prancūzija – penkioliktoje, Jungtinė Karalystė – šešioliktoje.

Tai rodo, kad ekonomikos dydis nebūtinai reiškia aukščiausią gyvenimo lygį.

Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, prognozuojama toliau augs. Tačiau bendrame Europos kontekste jos vis dar išlieka žemiau Vakarų ir Šiaurės valstybių.

Įdomus momentas – kai kurios šalys, įskaitant Latviją, pagal perkamąją galią atrodo silpniau nei pagal nominalius skaičius. Tai reiškia, kad reali gyventojų perkamoji galia ne visada atitinka oficialius rodiklius.

Tuo metu tokios valstybės kaip Lenkija ar Rumunija pagal PPP reitingus atrodo stipriau nei pagal nominalų BVP. Tai leidžia manyti, kad realus gyvenimo lygis ten gali būti aukštesnis, nei rodo „sausi“ skaičiai.

Atotrūkis išlieka ir kai kur net didėja

Skirtumai tarp šalių ypač ryškūs, kai skaičiuojama eurais. Prognozuojama, kad 2030 metais BVP vienam gyventojui svyruos nuo kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų Ukrainoje iki daugiau nei 150 tūkst. eurų Liuksemburge.

Net ir Europos Sąjungos viduje skirtumai išlieka dideli. Danija, viena iš lyderių, beveik dvigubai lenkia silpniausias bloko ekonomikas.

Tai reiškia, kad nors Lietuva ir kitos regiono šalys juda pirmyn, atstumas iki turtingiausių valstybių išlieka apčiuopiamas.

Ką tai reiškia gyventojams?

Augantis BVP vienam gyventojui dažnai pateikiamas kaip gerėjančios gerovės ženklas. Tačiau svarbu suprasti, jog šis rodiklis ne visada tiksliai atspindi realų gyvenimą.

Daug ką lemia kainų lygis, atlyginimų pasiskirstymas ir bendras ekonomikos struktūros pobūdis. Todėl perkamąją galią atspindintys skaičiavimai dažnai laikomi tikslesniu matu.

Lietuvai tai reiškia vieną – augimas yra, tačiau kelias iki turtingiausių Europos valstybių vis dar ilgas. Ir nors skaičiai kyla, tikrasis klausimas lieka tas pats: ar gyventojai tą augimą jaučia savo kasdienybėje.