Kinija drastiškai riboja degalų eksportą: siuntos į Aziją susitraukė 40 proc.

Vietoj anksčiau skelbto visiško prekybos degalais stabdymo Pekinas pasirinko kitą kelią – pratęsė ribojimus, reguliuodamas pasiūlą. Taip siekiama kompensuoti smukusią gamybą Kinijos naftos perdirbimo gamyklose.

Dyzelino, benzino ir reaktyvinių degalų eksportas į kryptis, išskyrus Honkongą, siekė 320 tūkst. tonų. Tai sudaro vos 60 proc. to paties laikotarpio 2025 metais apimčių. „Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad tiekimo kontrolė šį mėnesį tapo gerokai smulkesnė, o kiekviena siunta centrinių valdžios institucijų tikrinama individualiai“, – rašoma apžvalgose.

Kinija ir toliau tiekia degalus svarbiems regionams Azijoje bei Australijoje, tačiau bendras kiekis sumažėjo. Į Vietnamą, Indoneziją, Malaiziją, Australiją ir Filipinus buvo išgabenta 234 tūkst. tonų degalų produktų.

Dar 82 tūkst. tonų per Singapūrą nukeliavo į Pietų Aziją. Ekspertai teigia, kad toks modelis glaudžiai susijęs su Pekino politika – Kinija siekia būti matoma kaip stabilus energetikos partneris.

„Užuot taikiusi bendro pobūdžio draudimus, Kinijos užsienio reikalų ministerija renkasi žaliavų paskirstymą ten, kur trūkumo rizika didžiausia, taip paremdama vietos rinkas sudėtingu laikotarpiu“, – teigiama komentaruose.

Rinkos situaciją veikia ir ginkluotas konfliktas tarp Irano, JAV bei Izraelio, išbalansavęs naftos tiekimo grandines. Kovo mėnesį Kinija eksportavo 436 tūkst. barelių per dieną – tai 20 proc. mažiau nei vasarį. Didžiausias sumažėjimas fiksuotas benzino eksporte.

Honkongui ir Makau šie apribojimai netaikomi. Kovo mėnesį Kinijos tiekimas į šiuos regionus siekė 166 tūkst. barelių per dieną, o tai leidžia Kinijai pasinaudoti palankiomis maržomis net ir esant eksporto ribojimams. Apžvalgininkai pažymi, kad aukštas perdirbimo pelningumas išlieka dėl pasaulinės krizės sukeltų rinkos iškraipymų.