Trumpas bando paneigti visas prognozes: žada ženkliai mažėjančias degalų kainas

Augančios degalų kainos ir įtampa Artimuosiuose Rytuose pastaruoju metu tampa viena pagrindinių temų tiek politikų, tiek ekonomistų diskusijose. Vartotojai vis dažniau jaučia kainų svyravimus kasdien – ypač degalinėse, kur kiekvienas pokytis iškart atsiliepia piniginei.

Šiame kontekste natūralu, kad bet kokios prognozės ar pareiškimai apie galimą kainų mažėjimą sulaukia didelio dėmesio. Tačiau nuomonės dėl to, kas laukia artimiausiais mėnesiais, išsiskiria.

Vieni kalba apie stabilizaciją ir galimą kainų kritimą, kiti – apie ilgiau trunkančius svyravimus ir neapibrėžtumą. Į šią diskusiją įsitraukė ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris nevengia kategoriškų vertinimų.

Interviu portalui „The Hill“ Donaldas Trumpas sureagavo į energetikos sekretoriaus Chriso Wrighto komentarus.

Pastarasis buvo pareiškęs, kad benzino kainos greičiausiai jau pasiekė aukščiausią tašką ir turėtų po truputį mažėti, tačiau iki metų pabaigos vargu ar sugrįš į iki karo su Iranu buvusį lygį – apie 3 JAV dolerius už galoną (3,79 litro).

„Manau, kad jis klysta. Totaliai klysta“, – telefonu sakė D. Trumpas. Jo teigimu, kainos ims kristi „kai tik viskas pasibaigs“, turėdamas omenyje konfliktą su Iranu.

Remiantis „American Automobile Association“ duomenimis, šiuo metu vidutinė benzino kaina JAV siekia 4,04 JAV dolerio už galoną. Tai daugiau nei 1 JAV doleriu daugiau nei prieš prasidedant karui, o toks skirtumas aiškiai parodo, kiek geopolitinė įtampa veikia energijos rinką.

Tame pačiame pokalbyje D. Trumpas taip pat atmetė teiginius, esą Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras, įvardijamas kaip galimas tarpininkas derybose su Iranu, būtų jam siūlęs atsisakyti Irano uostų blokados, kad derybos vyktų sklandžiau. Prezidentas pabrėžė, kad A. Muniras „nieko nerekomendavo blokados klausimu“.

„Blokada yra labai stipri, labai tvirta. Jie dėl blokados praranda 500 mln. JAV dolerių per dieną“, – teigė D. Trumpas, kalbėdamas apie Iraną. Jis taip pat akcentavo, kad sąsiaurį „kontroliuojame mes“, o ne Iranas.

Vis dėlto ekspertų vertinimai yra atsargesni. Jie pabrėžia, kad net ir atkūrus laivybą Hormūzo sąsiauryje, naftos kainoms sugrįžti į ankstesnį lygį gali prireikti nemažai laiko.

Prie to prisideda ne tik sustabdytos gavybos atnaujinimas Persijos įlankos regione, bet ir išaugusios draudimo sąnaudos, kurios tiesiogiai veikia galutinę kuro kainą.

Anksčiau finansų sekretorius Scottas Bessentas buvo nurodęs, kad kainos galėtų stabilizuotis laikotarpiu nuo liepos iki lapkričio. Tiesa, pats D. Trumpas dar anksčiau svarstė, kad iki parlamento rinkimų lapkritį benzinas gali ir nepigti, net priešingai, brangti. Vėliau jis šią poziciją pakeitė ir dabar kalba apie galimą spartesnį kainų kritimą.

Akivaizdu viena, jog degalų kainų kryptis artimiausiu metu išliks priklausoma ne tik nuo ekonomikos, bet ir nuo geopolitinių sprendimų. O tai reiškia, kad aiškaus atsakymo, kada kainos grįš į ankstesnį lygį, kol kas nėra.