Miestus gali išgelbėti atliekos: nauja technologija sulaiko beveik visą lietaus vandenį
Miestai vis dažniau susiduria su dviem klimato kraštutinumais: staigiomis liūtimis ir ilgais laikotarpiais be lietaus.
Per smarkius kritulius vanduo iš urbanizuotų teritorijų pernelyg greitai nuteka į lietaus nuotekų tinklus, o prasidėjus sausrai tai dar labiau skatina viešųjų erdvių perkaitimą ir žalumos džiūvimą.
Siekiant šią problemą spręsti, Jogailos universiteto mokslininkai sukūrė specialų substratą, kuris kaupia lietaus vandenį ir kartu sudaro sąlygas augti pasirinktoms augalų rūšims. Svarbu ir tai, kad technologija remiasi statybinių atliekų panaudojimu, todėl prisideda prie perdirbimo ir žiedinės ekonomikos.
Geriausi rezultatai, pasak tyrėjų, pasiekiami naudojant susmulkintas plytų ar mergelio skaldos atliekas, sumaišytas su kompostu.
„Geriausius rezultatus duoda susmulkintų plytų arba mergelio griuvėsių panaudojimas, sumaišius juos su kompostu. Įrodėme, kad tokiame kompozite sulaikoma iki maždaug 95 proc. lietaus vandens, o esant mažiems krituliams šis rodiklis padidėja iki 100 proc.“, – teigia prof. Mirosławas Żelazny iš Jogailos universiteto geografijos ir erdvinio planavimo instituto.
Ant tokio substrato galima sodinti ir augalus – ypač čiobrelius, kurie gerai pakelia sudėtingas sąlygas. Tyrėjai kaip pavyzdį mini smiltyninį čiobrelį – augalą, žydintį gausiais violetiniais žiedais.
Kompostas šiame mišinyje atlieka ne vieną funkciją: tiekia organinę medžiagą ir maisto medžiagas, reikalingas augalams bei dirvožemio mikroorganizmams, ir kartu nepablogina substrato laidumo.
„Komposto užduotis – suteikti organinės medžiagos ir maisto medžiagų, kurios palaiko augalų vystymąsi bei dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, nepabloginant substrato pralaidumo. Dėl to substratas veikia ne tik kaip vandens talpykla, bet ir kaip terpė, palaikanti filtracinius ir biologinius procesus, padedančius sistemos veikimui“, – aiškina dr. Anna Bojarczuk iš Jogailos universiteto Geografijos ir erdvinio planavimo instituto.
Mokslininkų teigimu, sukurti kompozitai vandenį išlaiko ilgiau nei kai kurie sodininkystėje įprasti sprendimai. Pavyzdžiui, dažnai naudojamas keramzitas sukauptą drėgmę atiduoda gerokai greičiau, todėl per ilgesnes sausras tampa mažiau efektyvus.
Tyrėjai tikisi, kad lietaus vandenį kaupiantys substratai, sukurti iš statybinių atliekų ir derinami su vietinėmis augalų rūšimis, ateityje taps viena iš sisteminių priemonių, taikomų šiuolaikinėje miestų plėtroje.
