Norvegija skaičiuoja milijardus: vienas sprendimas rinkoje atnešė istorines pajamas

Pasaulinės energijos rinkos vėl siunčia stiprius signalus – kainos svyruoja, geopolitinė įtampa neslūgsta, o kai kurios valstybės iš to sugeba išspausti rekordines pajamas. Tarp jų šį kartą ryškiausiai išsiskyrė Norvegija, kuri kovą pasiekė istorinį rezultatą.

Tai nebuvo atsitiktinis šuolis. Už jo slypi keli sutapę veiksniai, kurie vienu metu pastūmėjo tiek kainas, tiek eksportą į viršų. Ir nors tokie momentai dažniausiai būna laikini, jų poveikis ekonomikai tampa labai apčiuopiamas.

Kita vertus, šis rekordas dar kartą primena, kaip stipriai energijos rinka priklauso nuo globalių įvykių. Kartais užtenka vieno geopolitinio sprendimo, kad skaičiai šokteltų taip, kaip retai matome.

Rekordinės pajamos per vieną mėnesį

Norvegijos statistikos tarnyba paskelbė, kad kovą šalis iš žaliavinės naftos eksporto uždirbo 4,9 mlrd. eurų neatskaičius mokesčių. Tai yra net 67,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Šis rezultatas tapo absoliučiu rekordu ir netgi pranoko 2022 metų energetikos krizės laikotarpį, kai kainos buvo pasiekusios itin aukštą lygį.

Toks augimas rodo ne tik palankias rinkos sąlygas, bet ir tai, kad Norvegija geba greitai reaguoti į paklausos pokyčius.

Verta pastebėti, jog rekordą nulėmė dviejų veiksnių kombinacija. Pirmiausia – išaugusios naftos kainos. Kovo mėnesį vidutinė Norvegijos žaliavinės naftos kaina siekė apie 97 JAV dolerius už barelį.

Antra priežastis – padidėjęs eksportas. Per mėnesį Norvegija pardavė 56,6 mln. barelių naftos, tai yra 27,3 proc. daugiau nei prieš metus. Toks augimas rodo, kad paklausa išlieka stipri, ypač Europoje.

SSB vyresnysis patarėjas Janas Olavas Roerhusas pabrėžė, kad didelę įtaką turėjo Hormūzo sąsiaurio situacija. Pasak jo, tiekimo sutrikimai sukėlė stiprų rinkos šoką, kuris tiesiogiai prisidėjo prie kainų augimo ir rekordinės eksporto vertės.

Dujos taip pat išlieka svarbios

Nors nafta šį kartą atsidūrė dėmesio centre, gamtinės dujos ir toliau išlieka itin svarbi Norvegijos pajamų dalis. Kovo mėnesį jų eksportas atnešė 5,9 mlrd. eurų neatskaičius mokesčių.

Įdomu tai, kad pajamos augo beveik penktadaliu, nors parduotas kiekis sumažėjo 0,3 proc. Tai dar kartą patvirtina, jog kainų pokyčiai energetikoje dažnai turi didesnę įtaką nei fiziniai kiekiai.

Per 2022 metų krizę būtent dujos buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau dabar matyti, kad nafta vėl perima iniciatyvą.

Europa išlieka pagrindinė pirkėja

Didžioji dalis Norvegijos energijos išteklių keliauja į Europą. Tarp pagrindinių naftos pirkėjų išlieka Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Nyderlandai.

Dujų srityje situacija panaši – pagrindiniai klientai yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Prancūzija, Danija, Nyderlandai ir Lenkija. Pastarajai Norvegija tapo ypač svarbi po „Baltic Pipe“ dujotiekio paleidimo.

Skaičiuojama, kad Norvegija šiuo metu užtikrina maždaug trečdalį Lenkijos dujų importo. Tai rodo, kaip keičiasi Europos energetinis žemėlapis.

Įspūdingi eksporto rezultatai atsispindėjo ir bendruose šalies rodikliuose. Kovo mėnesį Norvegijos prekybos perteklius pasiekė 8,3 mlrd. eurų neatskaičius mokesčių.

Tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų sausio mėnesio. Tokie skaičiai stiprina valstybės finansinę padėtį ir leidžia kaupti rezervus ateičiai.

Ko galima tikėtis ateityje?

Nors dabartiniai rezultatai atrodo įspūdingi, svarbu suprasti, kad energijos rinka išlieka itin jautri. Kainos gali keistis greitai, o geopolitinė situacija – dar greičiau.

Vis dėlto Norvegijos pavyzdys rodo vieną aiškų dalyką – šalys, turinčios stiprią energetikos bazę ir gebančios ją efektyviai išnaudoti, gali iš tokių situacijų gauti didžiulę naudą.

Ir kol pasaulis vis dar ieško balanso tarp tradicinės ir atsinaujinančios energetikos, tokie rekordai, panašu, dar ne kartą pasikartos.