Reaguoti privalu visų bankų klientams: jei naudojate vieną iš jų – rizikuojate viskuo
Keturių skaitmenų PIN kodas daugeliui atrodo kaip smulkmena. Mažas, paprastas derinys, kurį suvedame automatiškai, dažnai net nesusimąstydami. Tačiau būtent šie keturi skaičiai neretai saugo kur kas daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jie gali atverti prieigą prie banko sąskaitos, telefono, mokėjimo programėlių ar net svarbių paskyrų. Ir nors technologijos nuolat tobulėja, silpniausia grandis dažnai lieka ta pati – žmogaus pasirinkimas.
Didžiausia problema slypi ne pačiame PIN kode, o tame, kaip jį renkamės. Dalis žmonių vis dar renkasi itin paprastus derinius, kurie įsilaužėliams yra pirmasis taikinys. Būtent todėl kai kurie kodai laikomi pavojingiausiais.
Populiariausi PIN kodai
Analizuojant nutekintus duomenis paaiškėja gana netikėtas, bet kartu ir nuspėjamas vaizdas. Didžioji dalis žmonių renkasi tuos pačius, akivaizdžius keturių skaičių derinius.
Labiausiai išsiskiria „1234“ – jis sudaro beveik dešimtadalį visų analizuotų PIN kodų. Šalia jo rikiuojasi tokie variantai kaip „0000“, „1111“, „1212“, „7777“ ar „4444“.
Dar įdomiau tai, kad vos dvidešimt populiariausių kombinacijų sudaro apie 27 proc. visų naudojamų PIN. Tai reiškia, kad egzistuoja savotiškas „trumpasis sąrašas“, kurį užpuolikai tikrina pirmiausia.
Kodėl žmonės renkasi silpnus derinius?
Priežastis paprasta – patogumas. Žmonės nori lengvai prisiminti savo kodą, todėl renkasi pasikartojančius skaičius, ritmiškas sekas ar klaviatūroje lengvai pastebimus modelius.
Tokie pasirinkimai kaip „1111“, „2222“ ar „9999“ atrodo patogūs, nes jų nereikia galvoti. Lygiai taip pat veikia ir „laipteliai“ – „1234“ ar „4321“.
Problema ta, kad būtent šie „patogūs“ sprendimai tampa silpniausia vieta. Jie nėra techniškai prastesni, tačiau dėl savo populiarumo tampa itin lengvai nuspėjami.
Teorija ir realybė – du skirtingi dalykai
Iš pirmo žvilgsnio keturių skaitmenų PIN atrodo pakankamai saugus. Juk galimų kombinacijų yra net 10 000 – nuo „0000“ iki „9999“.
Tačiau realybėje žmonės nesirenka atsitiktinai. Jie susitelkia į mažą dalį galimų variantų, todėl tikrasis saugumo lygis gerokai sumažėja.
Dėl to įsilaužėliams nereikia tikrinti visų variantų. Pakanka pradėti nuo populiariausių, ir tikimybė pataikyti tampa stebėtinai didelė net per kelis bandymus.
Dar viena dažna klaida
Daugelis renkasi PIN, kuris turi asmeninę reikšmę. Gimimo metai, vaikų datos ar svarbūs įvykiai atrodo patogūs – jų nereikia mokytis mintinai.
Tačiau toks pasirinkimas gali būti pavojingas. Jei kas nors žino bent dalį jūsų asmeninės informacijos, šie deriniai tampa vienais pirmųjų bandymų.
Duomenys rodo, kad dažnai pasitaiko kodai, primenantys metų kombinacijas – ypač iš dvidešimto amžiaus pabaigos ar dvidešimt pirmojo pradžios.
Kortelės keisti nereikia
Kartais pasirodo gąsdinančių antraščių, siūlančių skubiai keisti banko korteles. Tačiau dažniausiai problema slypi ne pačioje kortelėje.
Jei PIN yra silpnas, pakanka jį pakeisti. Tai paprastas žingsnis, kuris gali ženkliai padidinti saugumą be papildomų išlaidų ar sudėtingų procedūrų.
Kortelę verta keisti tik tada, kai kyla realus pavojus, pavyzdžiui, praradus ją ar įtariant duomenų nutekėjimą.
Kaip susikurti saugesnį PIN kodą?
Stiprus PIN neturi būti sudėtingas ar sunkiai įsimenamas. Svarbiausia, kad jis nebūtų akivaizdus kitiems.
Reikėtų vengti sekų, pasikartojimų ir simetriškų derinių. Taip pat geriau nesieti kodo su asmeniniais duomenimis ar datomis.
Geras sprendimas yra sukurti kodą pagal vidinę logiką, kuri aiški tik jums. Iš šalies jis turėtų atrodyti atsitiktinis, net jei jums jis turi prasmę.
Viena klaida – daug pasekmių
PIN kodas dažnai laikomas antraeiliu dalyku. Tačiau būtent jis gali būti paskutinė kliūtis tarp jūsų ir svetimo žmogaus.
Jei tas kodas yra vienas iš populiariausių, apsauga tampa labai trapi. Kartais pakanka kelių bandymų, kad būtų pasiekta tai, kas turėjo likti saugu.
Todėl jei atpažįstate savo PIN tarp dažniausių, delsti nereikėtų. Keturi skaičiai gali atrodyti nereikšmingi, bet jų pasirinkimas gali kainuoti daug daugiau, nei tikėtasi.
