Metinis palyginimas: 2026 kovą degalų kainos ES pakilo beveik 13 proc.

Iki 2026 metų vasario Europos Sąjungoje asmeniniam transportui skirtų degalų ir tepalų kainos daugelyje šalių bendrai mažėjo. Tačiau 2026 metų kovą fiksuotas ryškus lūžis – kainos gerokai ūgtelėjo, rodo Eurostato paskelbti duomenys.

Lyginant 2026 metų kovą su 2025 metų tuo pačiu mėnesiu, degalų ir tepalų kainos ES vidutiniškai buvo 12,9 proc. didesnės. Didžiausi metiniai šuoliai užfiksuoti Vokietijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Austrijoje.

Kur kainos kilo labiausiai?

Eurostatas skaičiuoja, kad didžiausias metinis kainų augimas pasiektas Vokietijoje, kur degalų ir tepalų kainos buvo 19,8 proc. aukštesnės nei prieš metus. Panašaus dydžio augimas fiksuotas Rumunijoje (19,6 proc.) ir Nyderlanduose (18,8 proc.).

Latvijoje kainos per metus pakilo 18,5 proc., o Austrijoje – 17,2 proc. Tuo pat metu kai kuriose šalyse metinis pokytis buvo neigiamas: Vengrijoje kainos sumažėjo 2,7 proc., Slovėnijoje – 5,9 proc.

Dyzelinas ir benzinas

Didžiausią bendro augimo dalį kovą sudarė dyzelino brangimas. Eurostato duomenimis, 2026 metų kovą dyzelino kainos buvo 19,8 proc. didesnės nei 2025 metų kovą, o benzino – 9,4 proc. didesnės.

Lyginant 2026 metų kovą su vasariu, vartotojai taip pat pajuto ryškų pabrangimą: dyzelinas brango 19,1 proc., benzinas – 10,6 proc. Eurostatas nurodo, kad mėnesinis kainų augimas fiksuotas visose ES valstybėse narėse.

Didžiausi mėnesiniai dyzelino kainų šuoliai užfiksuoti Čekijoje ir Švedijoje (po 27,6 proc.), Estijoje (26,8 proc.), Latvijoje (25,4 proc.), Belgijoje (25,2 proc.) ir Nyderlanduose (25,1 proc.). Mažiausias augimas fiksuotas Slovėnijoje (2,9 proc.), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 7,0 proc.).

Benzino kainos kilo nuosaikiau, tačiau kai kuriose rinkose augimas vis tiek buvo dviženklis. Belgijoje benzinas pabrango 15,1 proc., Švedijoje – 15,0 proc., Austrijoje – 14,8 proc., Čekijoje – 14,6 proc., o Estijoje ir Lietuvoje – po 14,2 proc.

Mažiausias benzino kainų kilimas fiksuotas Slovėnijoje (2,4 proc.), Slovakijoje (3,8 proc.), Vengrijoje (4,7 proc.) ir Italijoje (4,8 proc.).

Staigūs mėnesiniai svyravimai rodo, kad degalų kainos ES išlieka jautrios tiek pasaulinėms naftos kainoms, tiek regioniniams veiksniams, įskaitant perdirbimo pajėgumus, logistines grandines ir mokesčių politiką. Eurostato statistika leidžia palyginti šalių dinamiką, tačiau kiekvienos valstybės galutinę kainą vartotojui papildomai lemia ir vietiniai akcizai bei konkurencija mažmeninėje rinkoje.