Nauja strategija iki 2040 m.: Serbija orientuojasi į kritinių žaliavų ateitį, sieks pritraukti investicijas
Serbijos parlamentas patvirtino nacionalinę mineralinių ir kitų geologinių išteklių valdymo strategiją iki 2040 metų, numatydamas kryptis ir po šio termino. Dokumentas pristatomas kaip pirmasis tokio pobūdžio planas šalyje, kuriuo siekiama suderinti pramonės plėtrą, aplinkosaugą ir vietos bendruomenių interesus.
Kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pabrėžė, kad valstybė sieks aiškesnių taisyklių: nei nekontroliuojamos išteklių eksploatacijos, nei automatinio projektų blokavimo. Pasak jos, prioritetu įvardijamas vystymas, kuriame taikomi aplinkosaugos standartai, stiprinama institucijų priežiūra ir didinama atsakomybė visuomenei.
„Valstybė neleis nekontroliuojamai eksploatuoti mineralinių išteklių, bet taip pat neblokuos plėtros. Pasirinkome vystymosi kelią, kuriame visapusiškai taikomi aplinkosaugos standartai, užtikrinama institucijų priežiūra ir atsakomybė piliečiams“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.
Strategijoje atskirai akcentuojamas savivaldos vaidmuo ir poreikis ją aktyviau įtraukti į sprendimų priėmimą. Ministrė atkreipė dėmesį, kad projektai neturėtų būti primetami „iš viršaus“: sprendimai turi būti derinami, gyventojai tinkamai informuojami, o institucijos įsitraukusios nuo ankstyvų etapų.
Didelis dėmesys dokumente skiriamas kritinėms ir strateginėms žaliavoms, kurios laikomos svarbiomis naujoms pramonės šakoms. Tokios žaliavos reikalingos baterijų gamybai, elektriniam mobilumui, aukštosioms technologijoms ir energetikos transformacijai, todėl jų tiekimo saugumas tampa vienu iš pagrindinių Europos ir regiono prioritetų.
Trys tvarumo ramsčiai
Strategija remiasi trimis tvaraus vystymosi ramsčiais: ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu. Tarp deklaruojamų krypčių įvardijamas investicijų pritraukimas, didesnė aplinkos apsauga, tvaresnės kasybos praktikos ir glaudesnis bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Bendras tikslas įvardijamas kaip tvarus geologinių tyrimų ir mineralų gavybos valdymas, kuris turėtų prisidėti prie ilgalaikės pramonės, ekonomikos ir socialinės raidos. Strategijoje taip pat numatyti konkretūs įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės, kurios turėtų tapti gairėmis institucijoms, savivaldai ir rinkos dalyviams.
Kodėl tai svarbu dabar?
Pastaraisiais metais Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus žaliavų tiekėjų, ypač kalbant apie kritines žaliavas, reikalingas energetikos pertvarkai ir pramonei. Tokios strategijos, kaip Serbijos, signalizuoja bandymą aiškiau apibrėžti žaidimo taisykles: kur ir kaip galima vykdyti žvalgybą bei gavybą, kokie aplinkosauginiai reikalavimai taikomi ir kaip į procesą įtraukiamos bendruomenės.
Serbijai tai taip pat yra reputacijos ir investicinio patrauklumo klausimas: tarptautiniams investuotojams svarbu teisinis stabilumas, aiškūs leidimų procesai ir prognozuojami aplinkosaugos standartai. Kartu visuomenės pasitikėjimui lemiama tampa tai, ar deklaruojama priežiūra veiks praktikoje ir ar vietos gyventojai turės realius svertus dalyvauti sprendimuose.
