JAV 250-metis artėja – ką buvę prezidentai pasakė apie demokratijos ateitį ir rinkas?

Artėjant JAV 250-ajam valstybingumo jubiliejui, Filadelfijoje įvyko retas keturių buvusių JAV prezidentų susitikimas, kuriame dalyvavo Billas Clintonas, George’as W. Bushas, Barackas Obama ir Joe Bidenas. Renginys surengtas Filadelfijoje, privačioje diskusijoje „History Talks”, organizuotoje „The History Channel” partnerystėje su „Comcast”. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta tarnystės valstybei motyvams, prezidento pareigų „svoriui” ir demokratijos atsparumui.

Jubiliejus, minimas liepos mėnesį, šįkart tapo proga kalbėti ne apie konkrečias politines programas, o apie institucijų tęstinumą ir visuomenės sanglaudą. Buvę vadovai apibūdino prezidentavimo patirtį kaip išskirtinę atsakomybę, kurią supranta tik nedaugelis, ir pabrėžė tarpusavio bendrystę, atsirandančią dėl bendros patirties. Taip pat skambėjo mintis, kad JAV istorijoje periodiškai pasikartojantys aštrūs nesutarimai nėra išimtis.

Keli pasisakymai tiesiogiai siejosi su šiuo metu JAV visuomenėje aptariamu susiskaldymu ir pasitikėjimo institucijomis klausimu. Barackas Obama teigė, kad demokratija yra „savaime besitaisanti”, o piliečių dalyvavimas, įskaitant balsavimą, yra mechanizmas, leidžiantis sistemai koreguoti kryptį. Billas Clintonas akcentavo, kad Amerika yra „didesnė už bet kieno asmenines viltis ir svajones”, o George’as W. Bushas, prisimindamas 2001 metų rugsėjo 11-ąją (9/11), pabrėžė visuomenės susitelkimo ir savanorystės mastą.

Filadelfijos susitikimas: jubiliejus kaip bendro vardiklio paieška

Renginyje Filadelfijoje buvę JAV vadovai kalbėjo apie tai, kas, jų vertinimu, gali jungti skirtingas politines stovyklas. B. Obama išskyrė pamatines laisves: galimybę laisvai išpažinti religiją, kalbėti viešojoje erdvėje nebijant represijų ir žiniasklaidos vaidmenį atskaitingumo grandinėje. Jo teigimu, tokios vertybės „paprastai suvienija” visuomenę.

B. Clintonas susitikime pabrėžė simbolinių gestų reikšmę politikoje, prisiminęs tradiciją palikti įpėdiniui laišką. Jis sakė, kad 1993 metais gavęs laišką iš tuomet pareigas palikusio prezidento, jį suvokė kaip žinutę, kad rinkimų kova baigėsi ir „dabar tu esi visų prezidentas”. Politiko teigimu, panašų laišką jis vėliau rašė ir G. W. Bushui.

G. W. Bushas kalbėjo apie tai, kad visuomenės vienybė yra „latentinė” ir gali būti atgaivinama be krizės, nors po 9/11 matytas susitelkimas buvo išskirtinis. Jo žodžiais, istorikai analizuos ne tik pačią dieną, bet ir tai, kaip šalis reagavo, įskaitant savanorystės bangą, prasidėjusią nuo kariuomenės. Šis akcentas sutapo su bendra susitikimo linija, kad krizės atskleidžia institucijų ir visuomenės atsparumo rezervus.

Joe Bideno biografija kaip mobilumo argumentas

J. Bidenas susitikime kalbėjo apie asmeninį kelią į aukščiausias pareigas, jį pateikdamas kaip JAV socialinio mobilumo pavyzdį. Jis pabrėžė, kad kilęs iš Scrantono (Pensilvanija), laikęs save viduriniosios klasės atstovu, o vaikystėje turėjęs mikčiojimą, vis dėlto tapo prezidentu. Tai, jo teigimu, atspindi „istoriją apie tai, kas yra Amerika”.

Buvęs prezidentas taip pat įvardijo savo ilgos politinės karjeros mastą, primindamas, kad Senate dirbo 36 metus, o viceprezidentu buvo 8 metus. Jis sakė, kad prezidento kadencija suteikė galimybę sutelkti dėmesį į dalykus, kurie, jo vertinimu, turėjo įvykti. Kartu jis akcentavo, kad žmonės dažnai yra pasirengę padėti, o valstybės tarnyba leidžia šį potencialą pamatyti praktiškai.

Kalbėdamas apie tai, kaip norėtų būti vertinamas istorijoje, J. Bidenas pabrėžė principą, kad „kiekvienas turi gauti šansą”. Jis šią nuostatą siejo su šeimos patirtimi ir pateikė kaip platesnę politinę vertybę, kurią, jo manymu, svarbu išlaikyti nepriklausomai nuo politinių ciklų. Tokia formuluotė susitikime veikė kaip socialinės sutarties ir galimybių valstybės idėjos apibendrinimas.

Baracko Obamos akcentas: viltis nėra „aklas optimizmas”

B. Obama susitikime grįžo prie savo politinės retorikos ašies – vilties sampratos. Jis pabrėžė, kad viltis nėra „aklas optimizmas”, o kyla sunkumų ir neapibrėžtumo akivaizdoje. Jo teigimu, JAV istorijoje būta „šiurkščių etapų”, tačiau šalis dažnai išeidavo iš jų sustiprėjusi.

Svarbiausiu instrumentu, kuris leidžia demokratijai koreguoti kryptį, B. Obama įvardijo piliečių dalyvavimą. Jis sakė ketinantis jubiliejaus metais skatinti žmones įsitraukti į procesą, o jei nepatinka kryptis, „balsuoti”. Šis akcentas susietas su teiginiu, kad demokratija, nors ir patirianti įtampas, turi vidinį korekcijos mechanizmą.

B. Obama taip pat komentavo visuomenės susiskaldymo mastą, pažymėdamas, kad jis gali būti ne toks didelis, kaip kartais vaizduojama. Jo vertinimu, politinių kraštutinumų rėmėjų dalis gali siekti maždaug 15–30 proc., tačiau dauguma gyventojų yra arčiau centro ir yra linkę grįžti prie konstitucinių taisyklių svarbos. Ši mintis pristatyta kaip atsvara nuolatinei įtampos būsenai, kuri dažnai dominuoja viešojoje erdvėje.

Billo Clintono prisiminimas apie JFK ir „mažų gestų” logiką

B. Clintonas susitikime prisiminė epizodą iš jaunystės, kai būdamas 16 metų apsilankė Baltuosiuose rūmuose ir susitiko su prezidentu Johnu F. Kennedy. Jo teigimu, šis susitikimas padarė didelį įspūdį ir padėjo suprasti, kad net „blogą dieną” prezidentas gali padaryti kažką gero konkrečiam žmogui. Tačiau jis pabrėžė, kad tuomet neplanavo tapti prezidentu ir labiau svajojo būti senatoriumi iš Arkanzaso.

Klausiamas apie tai, už ką yra labiausiai dėkingas, B. Clintonas išskyrė galimybę, remiantis J. F. Kennedy idėja, maksimaliai panaudoti talentus taip, kad tai būtų naudinga kitiems. Jis taip pat sakė, kad kasdien, nepriklausomai nuo aplinkybių, galima padaryti „kažką gero” kitam žmogui. Ši nuostata susitikime skambėjo kaip individualios atsakomybės ir viešosios tarnystės etikos santrauka.

B. Clintonas, grįždamas prie laiškų tradicijos, išryškino institucijų tęstinumą po aštrių rinkimų kovų. Jo pasakojime laiške buvo aiški mintis, kad nugalėtojo sėkmė yra visos šalies sėkmė, todėl linkėjimas gerai dirbti turi praktinę, o ne vien ceremoninę prasmę. Tokia logika, jo teigimu, padeda suvokti, kad politiniai ciklai neturėtų užgožti valstybės interesų.

George’o W. Busho vertinimas: 9/11 kaip lūžio taškas ir pilietiškumo testas

G. W. Bushas savo istoriškai reikšmingiausiu prezidentavimo momentu įvardijo 9/11. Jis sakė, kad pasaulis girdėjo jo žodžius po išpuolių, o svarbiausia analizei bus tai, kaip Amerika reagavo po tos dienos. Pasak jo, įvykiai priminė, kad tai, kas vyksta kitur pasaulyje, turi tiesioginę reikšmę JAV saugumui.

Buvęs prezidentas pabrėžė, kad po atakų kilo „perteklinis” savanorystės ir patriotizmo pliūpsnis, kurio pradžia siejama su kariuomene. Jo teigimu, tokį visuomenės susitelkimą įmanoma atkurti ir taikos metu, nors jis viliasi, kad tam nereikės naujos krizės. Šis akcentas susitiko su bendra diskusijų linija, kad ilgalaikė demokratijos sveikata priklauso nuo visuomenės gebėjimo veikti drauge.

G. W. Bushas taip pat kalbėjo apie buvusių prezidentų tarpusavio santykius, sakydamas, kad tarp jų egzistuoja „didelė bičiulystė”, nes visi dalijasi ypatinga patirtimi. Jo teigimu, „buvusiųjų klubas” gali būti nuobodus, kai visi susirenka, tačiau tai vis tiek yra garbė. Tokia pastaba atspindėjo retą JAV politinės tradicijos aspektą, kai skirtingų stovyklų lyderiai pripažįsta bendrą institucinio vaidmens dimensiją.

Demokratijos institucijos ir verslo aplinka: kodėl tai svarbu investuotojams

Nors susitikimo turinys buvo orientuotas į politinę kultūrą, jis neišvengiamai paliečia ir ekonominį pasitikėjimo klausimą. Verslo bendruomenei JAV politinės sistemos stabilumas, rinkimų taisyklių laikymasis ir institucijų tęstinumas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų klimatą, reguliacinio režimo nuspėjamumą ir kapitalo kainą. B. Obamos akcentuotas žiniasklaidos vaidmuo „laikant galinguosius atskaitingus” taip pat siejasi su skaidrumo standartais, kuriuos vertina rinkos dalyviai.

Kita vertus, buvusių prezidentų pasisakymai apie pilietinį dalyvavimą ir „bendrą gėrį” labiau primena ilgąją perspektyvą nei trumpalaikius ekonominius sprendimus. Tokia komunikacija ypač aktuali prieš jubiliejines datas, kai didėja dėmesys valstybės istorijai ir politinės tapatybės klausimams. Jubiliejus čia tampa ne vien šventiniu simboliu, bet ir diskusijų platforma apie tai, kaip išlaikyti institucijų autoritetą.

JAV 250-metis liepos mėnesį, sprendžiant iš šių pasisakymų, bus naudojamas kaip proga stiprinti pilietiškumo temą ir priminti demokratijos „taisyklių rinkinį”. Rinkos dalyviai tokiais momentais paprastai stebi, ar politinė temperatūra mažėja, ar priešingai, auga rizikos priedai dėl neapibrėžtumo. Šįkart keturi buvę JAV vadovai pasirinko kalbėti apie tai, kas išlieka pastovu net ir keičiantis administracijoms – institucijų tęstinumą ir piliečių vaidmenį sistemoje.