Ekonomistai skambina pavojaus varpais: Vokietijai gresia rimtas sulėtėjimas, gali paliesti ir Lietuvą

Vokietijos ekonomikoje daugėja nerimo ženklų: verslo lūkesčiai prastėja, o energijos kainų šokai vėl tampa viena svarbiausių rizikų. Po COVID-19 pandemijos ir rusiškų dujų tiekimo sumažėjimo šalis dar negrįžo į stabilų augimą, o geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą tiek pramonei, tiek paslaugų sektoriui.

Naujausias ifo instituto Ifo verslo klimato indeksas, sudaromas apklausus apie 9 000 įmonių, sumenko 1,9 punkto iki 84,4 punkto. Tai žemiausias lygis nuo 2020 metų gegužės, o tai rodo, kad bendrovės atsargiau vertina tiek dabartinę padėtį, tiek artimiausių mėnesių perspektyvas.

ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas situaciją sieja su išaugusiomis rizikomis energetikoje ir bendra geopolitine įtampa. Energetikos kaštai Vokietijai yra ypač jautrūs, nes pramonė išlieka viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų, o jos konkurencingumą tiesiogiai veikia elektra, dujos ir transporto sąnaudos.

Energetikos šokas ir recesijos rizika

Finansų rinkos ir ekonomistai perspėja, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo sutrikimas pasaulinėse naftos ir dujų grandinėse gali greitai persiduoti į kainas Europoje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Ormuzo sąsiaurį, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų dalis.

„Kiekviena papildoma diena be naftos tiekimo per Ormuzo sąsiaurį didina recesijos riziką“, – sakė „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris.

Net ir įtampai slopstant, ekonomistai prognozuoja, kad grįžimas į įprastą tiekimo ir kainų režimą gali užtrukti. Jei energijos kainos išliktų aukštos arba toliau kiltų, Vokietijos ekonomika, jų vertinimu, būtų stumiama į stagnaciją, o kai kuriuose sektoriuose didėtų gamybos mažinimo ir investicijų atidėjimo tikimybė.

Silpnesnės prognozės ir mišrūs rodikliai

Silpnėjant ekonomikos impulsui, Vokietijos valdžia taip pat atsargiau vertina metų perspektyvą. Skelbiama, kad augimo prognozė sumažinta nuo 1,0 proc. iki 0,5 proc., o tai atspindi lėtėjantį atsigavimą ir didesnį išorinių sukrėtimų poveikį atvirai ekonomikai.

Tuo pat metu infliacija rodo atsinaujinusį spaudimą: kovą ji siekė 2,7 proc., kai vasarį buvo 1,9 proc. Nors toks lygis nėra istorinis pikas, spartesnis kainų augimas mažina vartotojų perkamąją galią ir apsunkina įmonių kaštų planavimą, ypač jei energija ir logistika brangtų dar kartą.

Papildomų signalų suteikia ir apklausomis grįsti aktyvumo rodikliai. S&P Global skelbiamas PMI rodo nevienodą vaizdą: pramonėje augimas trapus, o paslaugų sektoriuje fiksuojamas ryškesnis silpnėjimas. Toks disbalansas dažnai reiškia, kad bendra ekonomika tampa jautresnė neigiamiems netikėtumams, net jei atskiros sritys trumpam pagerėja.

Vokietija, kaip didžiausia euro zonos ekonomika ir svarbiausia Lietuvos bei regiono prekybos partnerė, išlieka reikšmingas indikatorius visai Europai. Jei rizikos energijos rinkose materializuotųsi, poveikis gali greitai persimesti į gamybos užsakymus, eksportą ir investicijų planus, o tai aktualu ir įmonėms, dirbančioms su Vokietijos tiekimo grandinėmis.