Nemalonios naujienos degalinėse: vis daugiau vairuotojų svarsto alternatyvas
Lietuvoje sparčiai daugėjant elektromobilių, vien degalų kainų šuoliu šio pokyčio paaiškinti nebepakanka. Brangęs benzinas ir dyzelinas neabejotinai paskatino dalį vairuotojų dairytis alternatyvų, tačiau rinkos dalyviai vis dažniau kalba ir apie kitus motyvus: mažesnes eksploatacijos išlaidas, platesnį modelių pasirinkimą, augančią įkrovimo infrastruktūrą bei aktyvesnius viešojo sektoriaus pirkimus.
Tai rodo ir oficialūs duomenys. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 metų balandžio 1 dieną šalyje buvo registruoti 48 293 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 25 034 grynieji elektromobiliai ir 23 259 įkraunami hibridai. Per metus jų skaičius išaugo 54,7 proc., o vien per kovą parkas padidėjo 1 662 automobiliais.
Kainų spaudimas pakeitė pirkėjų dėmesį
Staigus naftos ir degalų brangimas pavasarį tapo papildomu postūmiu daliai pirkėjų rimčiau svarstyti elektromobilį. Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, mažmeninės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje padidėjo atitinkamai 0,18 ir 0,34 euro už litrą. Lietuvos energetikos agentūra taip pat skelbė, kad vidutinė naftos kaina kovą buvo 41,2 proc. didesnė nei vasarį.
Šį šuolį veikė ir tarptautinė įtampa energetikos rinkose. Kovo pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad dėl trikdžių Hormūzo sąsiauryje brango tiek nafta, tiek jos transportavimas, o tai padidino spaudimą degalų kainoms.
Tokios aplinkybės tradiciškai sustiprina vartotojų norą ieškoti mažiau nuo pasaulinių naftos svyravimų priklausančių sprendimų.
Vis dėlto sakyti, kad lietuviai elektromobilius ėmė pirkti tik dėl kuro brangimo, būtų per siaura. Degalų kainos dažniau tampa ne pagrindine priežastimi, o momentu, kai žmonės pradeda skaičiuoti bendrą automobilio išlaikymo kainą.
Lemia ne tik degalai, bet ir skaičiuojama nauda
Būtent čia elektromobiliai šiandien įgauna vis daugiau finansinio patrauklumo. Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimu, 2026 metų kovą 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, įkraunamu namuose naktiniu tarifu, kainavo 3,59 euro. Toks pats atstumas dyzeliniu automobiliu kainavo 10,30 euro, o benzininiu – 10,43 euro.
„Ignitis“ anksčiau skelbė, kad dar vasarį 100 kilometrų kelionė namuose kraunamu elektromobiliu kainavo 3,53 euro, kai dyzeliniu automobiliu ji siekė 8,32 euro, o benzininiu – 9,04 euro. Kitaip tariant, net iki kovo kainų šuolio elektromobilio eksploatacija daugeliu atvejų jau buvo akivaizdžiai pigesnė.
Svarbu ir tai, kad pigesnis važiavimas nebėra susijęs vien su įkrovimu namuose. Net naudojantis viešuoju įkrovimu elektromobilis daugeliu atvejų išlieka ekonomiškai konkurencingas, o derinant skirtingus įkrovimo būdus skirtumas tradicinių degalų nenaudai dar labiau išauga.
Prie augančio susidomėjimo prisideda ir viešasis sektorius. Valstybės bei savivaldybių įstaigos, naudodamos finansavimo priemones ir atnaujindamos parkus, tampa reikšmingais elektromobilių pirkėjais.
Rinkai tai svarbu ne tik dėl pardavimų apimties, bet ir todėl, kad tokie sandoriai didina elektromobilių matomumą bei normalizuoja jų naudojimą kasdienėje aplinkoje.
Savo vaidmenį atlieka ir infrastruktūra. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 metų balandžio 1 dieną Lietuvoje buvo 5 583 viešojo įkrovimo prieigos. Per metus jų skaičius išaugo 106,9 proc. Kuo tankesnis įkrovimo tinklas, tuo mažiau praktinių abejonių lieka tiems, kurie iki šiol delsė keisti automobilį.
Nepaisant spartaus augimo, elektromobiliai vis dar sudaro gana nedidelę viso šalies autoparko dalį. Tai reiškia, kad proveržis vyksta nuo palyginti žemos bazės, o dyzeliniai automobiliai Lietuvoje tebėra aiškiai dominuojanti transporto rūšis.
Vis dėlto tendencija jau gana aiški: vartotojų elgesį vis stipriau lemia ne vien įpročiai, bet ir paprastas ekonominis skaičiavimas.
Todėl atsakymas į klausimą, ar lietuviai šiuos automobilius pradėjo „šluoti“ dėl degalų kainų, yra dvilypis. Taip, brangūs degalai akivaizdžiai paskatino susidomėjimą.
Tačiau ilgalaikį elektromobilių augimą Lietuvoje labiau palaiko platesnis veiksnių rinkinys: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, auganti infrastruktūra, didesnė pasiūla ir aktyvesni instituciniai pirkimai. Būtent šių priežasčių visuma, o ne vien momentinis kainų šokas, šiandien ir stumia rinką į priekį.
