Titulinis » Naujienos » Palūkanos mažėja, bet gyventojai to dar nejaučia: kada pagaliau atpigs paskolos?

Palūkanos mažėja, bet gyventojai to dar nejaučia: kada pagaliau atpigs paskolos?

Pinigai. Pexels nuotr.
Pinigai. Pexels nuotr.

Gyventojams, turintiems paskolas su kintamosiomis palūkanomis, realus palengvėjimas paprastai neateina tą pačią dieną, kai palūkanų normas pakeičia Europos Centrinis Bankas. Jis ateina tada, kai sumažėjimas persikelia į EURIBOR, o paskui ir į konkrečios paskolos įmoką per artimiausią palūkanų perskaičiavimo datą.

Lietuvoje tai ypač svarbu todėl, kad mūsų rinkoje ilgą laiką dominavo būsto paskolos su kintamosiomis palūkanomis.

Lietuvos bankas yra nurodęs, kad daugiau nei 95 proc. būsto paskolų mažų palūkanų laikotarpiu buvo suteikiamos būtent tokiomis sąlygomis, o populiariausias perskaičiavimo terminas buvo 6 mėnesiai. Tai reiškia paprastą dalyką: kai bazinės palūkanos kyla, Lietuvos gyventojai tai pajunta greitai, bet kai jos mažėja, palengvėjimas taip pat ateina gana greitai, tik ne visiems vienu metu.

Kada įmoka iš tiesų sumažėja

Šiuo metu pagrindinė ECB indėlių galimybės palūkanų norma yra 2,00 proc. Ji nebuvo pakeista per 2026 metų kovo 19 dienos posėdį, o pati ECB pabrėžia, kad sprendimai ir toliau bus priimami pagal gaunamus duomenis, o ne pagal iš anksto pažadėtą normų trajektoriją.

Todėl gyventojams svarbiausias klausimas yra ne vien tai, ar palūkanos dar mažės, bet ir kaip greitai tai persiduos bankų taikomoms normoms. Jeigu paskolos sutartis susieta, pavyzdžiui, su 6 mėnesių EURIBOR, mažesnė įmoka dažniausiai tampa matoma kitą perskaičiavimo dieną.

Vadinasi, vieni palengvėjimą jau gali jausti dabar, o kiti jo sulauks po kelių mėnesių. Tai matyti ir iš naujesnių Lietuvos banko duomenų. 2026 metų vasarį naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje buvo 3,67 proc.

Tuo pat metu ECB skelbė, kad euro zonoje naujų paskolų būstui su kintamąja palūkanų norma ar trumpu fiksavimo laikotarpiu vidurkis vasarį siekė 3,48 proc. Kitaip tariant, skolinimasis jau yra gerokai pigesnis nei aukščiausio palūkanų ciklo metu, nors toli gražu negrįžo į itin žemų palūkanų erą.

Kas gali pristabdyti didesnį atokvėpį

Didžiausia priežastis, kodėl ryškesnio palengvėjimo gali tekti luktelėti, yra infliacija. Eurostato 2026 metų kovo mėnesio išankstinis vertinimas rodo, kad metinė infliacija euro zonoje vėl pakilo iki 2,5 proc., nors vasarį buvo 1,9 proc. ECB kovo prognozėse nurodė, kad 2026 metais vidutinė infliacija gali siekti 2,6 proc., o tik 2027 metais priartėti prie 2,0 proc.

Tai reiškia, kad centrinis bankas turi priežasčių išlikti atsargus. Jei infliacija vėl užsispirtų, palūkanų mažinimas galėtų sulėtėti. Dėl to nereikėtų tikėtis staigaus ir didelio įmokų kritimo per trumpą laiką. Labiau tikėtinas scenarijus yra laipsniškas palengvėjimas, išsitempęs per kelis perskaičiavimo laikotarpius.

Svarbu ir tai, kad ne visa paskolos kaina priklauso nuo EURIBOR. Galutinę įmoką sudaro bazinė norma ir banko marža. Net jei EURIBOR mažėja, aukštesnė marža vis tiek gali reikšti, kad paskola lieka brangesnė, nei galėtų būti šiandienos rinkoje.

Kodėl daliai gyventojų palengvėjimas gali ateiti greičiau

Čia svarbus tampa refinansavimas arba persitarimas su banku. Lietuvos banko duomenimis, per 2024 ir 2025 metus dėl paskolų sąlygų persitarė arba kitame banke paskolą refinansavo beveik 20 tūkst. vartotojų. Skaičiuojama, kad vien dėl sumažintų maržų jie per visą paskolos laikotarpį sutaupys daugiau kaip 125 mln. eurų.

Tai rodo, kad realų palengvėjimą lemia ne vien ECB sprendimai. Jį gali pagreitinti ir paties gyventojo veiksmai. Jei paskola paimta prieš kelerius metus, kai maržos buvo didesnės, vien persiderėjimas dėl maržos kai kuriais atvejais gali turėti net didesnį efektą nei vien bazinių palūkanų kritimas.

Todėl trumpas atsakymas į klausimą, kada gyventojai pajus realų palengvėjimą, yra toks: dalis jų jį jau pradėjo jausti, tačiau platesnis ir aiškesnis atokvėpis ateis palaipsniui, per artimiausius mėnesius, kai mažesnės rinkos palūkanos persikels į paskolų perskaičiavimo datas ir kai daugiau žmonių pasinaudos refinansavimo ar maržos persiderėjimo galimybėmis.

Vis dėlto kol infliacija euro zonoje lieka svyruojanti, tikėtis greito grįžimo prie ypač pigių pinigų laikotarpio būtų per drąsu. Artimiausiu metu labiausiai tikėtinas ne staigus lūžis, o nuosaikus, nevienodas, bet daugeliui vis labiau juntamas palengvėjimas.