Posūkis JAV pinigų politikoje: ar K. Warsho atėjimas į FED atvers duris kriptovaliutoms?

JAV Kongrese vykusiuose svarstymuose dėl ekonomisto Kevino Warsho kandidatūros vadovauti Federaliniam rezervų bankui (FED) skambėjo aiški žinutė apie skaitmeninį turtą: jis jau tapęs JAV finansinių paslaugų sistemos dalimi. Kartu kandidatas pareiškė pritariantis pozicijai, kad FED neturi teisės leisti centrinio banko skaitmeninės valiutos (CBDC). Rinkos dalyviai tokias nuostatas vertina kaip signalą, jog skaitmeninio turto reguliavime gali būti akcentuojamas privatus sektorius, o ne valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta.

K. Warshas, kalbėdamas apie pinigų politiką, pabrėžė, kad pagrindinis įrankis turėtų likti palūkanų normos, o ne balansinės priemonės, tokios kaip obligacijų ar hipotekos vertybinių popierių supirkimas. Jis taip pat vengė iš anksto įsipareigoti dėl būsimų palūkanų sprendimų, teigdamas, kad FED turėtų reaguoti į duomenis ir išorės įvykius, įskaitant geopolitiką bei dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai. Tokia laikysena reiškia, kad aiškių išankstinių gairių dėl palūkanų trajektorijos kandidatas nepateikė.

Tuo pat metu JAV institucijose skaitmeninis turtas pradėtas sieti ne vien su investicijomis ar mokėjimais, bet ir su nacionaliniu saugumu. JAV karinių struktūrų atstovas liudydamas pažymėjo, kad „Bitcoin“ turi potencialo kaip kompiuterių mokslo priemonė, paremta kriptografija, blokų grandine ir „proof-of-work“ (liet. darbo įrodymo) protokolu. Kriptovaliutų infrastruktūros temą papildė ir technologinė naujiena: „Ethereum“ antrojo sluoksnio tinklas „Arbitrum“ ėmėsi skubaus veiksmo po „Kelp DAO“ incidento ir įšaldė reikšmingą lėšų kiekį.

K. Warshas: skaitmeninis turtas jau įaugęs į JAV finansų sistemą

Per Kongreso klausymus K. Warshas teigė, kad skaitmeninis turtas jau yra JAV finansinių paslaugų „audinio“ dalis. Šis sakinys svarbus tuo, kad jis apibrėžia skaitmeninį turtą kaip esamą rinkos realybę, o ne tik būsimą inovaciją, kuriai reikėtų ieškoti vietos sistemoje. Finansų rinkose tokia formuluotė dažnai interpretuojama kaip nuosaiki, integraciją pripažįstanti laikysena.

Kandidato atsakymai taip pat buvo susieti su investuotojų apsaugos ir naujų investavimo galimybių naratyvu. Nors konkrečių pažadų dėl reguliavimo pakeitimų nepateikta, pats pripažinimas, kad skaitmeninis turtas yra sistemos dalis, paprastai mažina politinės „uždarymo“ rizikos vertinimą. Tai ypač aktualu sektoriui, kuriame reguliacinis tonas tiesiogiai veikia kapitalo srautus ir produktų plėtrą.

CBDC atmetimas: FED, pasak kandidato, neturi teisinio pagrindo

Paklaustas apie centrinio banko skaitmeninę valiutą, K. Warshas sutiko su teiginiu, kad FED neturi teisės išleisti CBDC, ir pridūrė, kad tai būtų blogas politikos pasirinkimas. Jis taip pat pritarė pozicijai, kad, jei tai būtų FED pirmininko galioje, FED neturėtų judėti CBDC kryptimi. Tokia nuostata išskiria JAV diskusiją iš dalies kitų jurisdikcijų, kuriose CBDC projektai yra pažengę ar bandomi.

Rinkos dalyviai CBDC atmetimą sieja su prielaida, jog skaitmeninio dolerio modelis, jei ir būtų svarstomas, labiau priklausytų nuo įstatymų leidėjo sprendimų. Tuo pačiu tai iškelia privačių sprendimų, tokių kaip stabiliosios monetos (angl. stablecoins), vaidmenį. Tyrimo užrašuose minėta, kad tai vertinama palankiai infrastruktūroms, kuriose kuriamos stabiliosios monetos, įskaitant projektus, veikiančius „Ethereum“ ir „Solana“ ekosistemose.

Palūkanų politika: kandidatas nenori „iš anksto opinti“ dėl kitų sprendimų

Kalbėdamas apie pinigų politiką, K. Warshas pabrėžė, kad palūkanų normos yra geresnis įrankis nei balansinės priemonės, tokios kaip obligacijų ir hipotekos vertybinių popierių supirkimas. Jis teigė, kad dažnas FED pareigūnų viešas svarstymas, kokios palūkanos turėtų būti „kitame posėdyje ar kitą ketvirtį“, yra neproduktyvus. Kandidatas taip pat akcentavo, jog ekonomikos būklę gali staigiai keisti technologiniai ir geopolitiniai veiksniai.

Pasak jo, FED sprendimų priėmimas turėtų remtis duomenimis ir aktyviomis diskusijomis Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FOMC) viduje. K. Warshas apibūdino preferenciją „messier meetings“ tipo posėdžiams, kuriuose nevengiama atvirų ginčų, o klaidos greičiau taisomos. Toks požiūris rodo atsargą išankstinių įsipareigojimų atžvilgiu ir didesnę priklausomybę nuo naujų makroekonominių signalų.

Nacionalinis saugumas ir „Bitcoin“: akcentuojamas „proof-of-work“ vaidmuo

Kitoje JAV institucijų diskusijoje karinių struktūrų atstovas pareiškė, kad „Bitcoin“ turi „neįtikėtiną potencialą“ kaip kompiuterių mokslo priemonė. Jo liudijime pabrėžta kriptografijos, blokų grandinės ir „proof-of-work“ protokolų kombinacija bei tai, kad toks modelis susijęs ne vien su algoritminiu tinklo saugumu. Taip pat buvo pažymėta, kad „Bitcoin“ gali turėti svarbių pritaikymų kibernetinio saugumo srityje.

Tyrimo medžiagoje minėta ir Kinijos institucijų kryptis: esą Kinijos komunistų partijos pagrindinis monetarinis analitinis centras buvo publikavęs tyrimą, kuriame „Bitcoin“ aptariamas kaip strateginis turtas. JAV kontekste šalia to paminėta iniciatyva dėl strateginio „Bitcoin“ rezervo. Tokie pareiškimai rodo, kad skaitmeninis turtas JAV politinėje darbotvarkėje tampa platesnės konkurencijos ir atsparumo infrastruktūros dalimi.

„Arbitrum“ įšaldė daugiau kaip 30 tūkst. ETH po „Kelp DAO“ išnaudojimo

Kriptovaliutų rinkoje paraleliai vyko incidentas, susijęs su decentralizuotų finansų (DeFi) projektu „Kelp DAO“. Tyrimo užrašuose teigiama, kad po išnaudojimo buvo parduota dešimtys milijonų eurų vertės „Ethereum“, o lėšos buvo laikomos ne „Ethereum“ pagrindiniame tinkle, bet antrajame sluoksnyje. „Arbitrum“ Saugumo taryba paskelbė ėmusis skubių veiksmų ir įšaldžiusi daugiau kaip 30 tūkst. ETH adresu, siejamu su šiuo incidentu.

Pateiktuose duomenyse nurodyta suma buvo 71 mln. JAV dolerių, kuri, taikant fiksuotą kursą, sudaro apie 60,7 mln. eurų. Teigiama, kad lėšos perkeltos į įšaldytą tarpinę piniginę, kurią galima pasiekti tik per tolesnius valdymo (governance) sprendimus. Šis atvejis išryškino praktinį skirtumą tarp pagrindinio tinklo decentralizacijos ir antrojo sluoksnio sprendimų, kurie gali turėti aiškiai apibrėžtus avarinius valdymo mechanizmus.

Decentralizacijos klausimas: avariniai raktai ir „phase one“ argumentas

Po „Arbitrum“ sprendimo dalis bendruomenės kritikavo tokį veiksmą, jį vadindama decentralizacijos imitacija, kai keli asmenys ar taryba gali įšaldyti turtą. Kiti rinkos dalyviai pabrėžė, kad tokia galimybė buvo numatyta projekto dokumentuose, o pati sistema esą yra ankstyvoje, vadinamoje „phase one“, vystymo stadijoje. Tyrimo medžiagoje akcentuota, jog planuojama tolesnė decentralizacija, tačiau augimo laikotarpiu paliekami saugikliai.

Incidentas taip pat atkreipė dėmesį į infrastruktūrinę riziką investuotojams ir protokolų naudotojams, ypač kai veikla vykdoma ne pagrindiniame tinkle. Užrašuose paminėta, kad „Bitcoin“ vertinamas kaip labiausiai decentralizuotas, o „Ethereum“ pagrindinis tinklas laikomas vienu iš labiausiai decentralizuotų tarp išmaniųjų sutarčių platformų. Tuo tarpu naujesni altkoinų tinklai ir dalis antrojo sluoksnio sprendimų praktikoje gali būti labiau priklausomi nuo valdymo organų sprendimų.

Ko tikisi rinka: daugiau aiškumo dėl taisyklių ir institucinių signalų

K. Warsho pasisakymai dėl CBDC ir skaitmeninio turto integracijos, taip pat nacionalinio saugumo argumentai „Bitcoin“ atžvilgiu rodo, kad JAV diskusija vis labiau apima ne vien spekuliacinę paklausą. Viena kryptis susijusi su pinigų politika ir institucijų komunikacija, kita su infrastruktūriniu atsparumu ir kibernetiniu saugumu. Šalia to technologiniai įvykiai, tokie kaip „Arbitrum“ sprendimas įšaldyti 60,7 mln. eurų vertės turtą, primena, kad ekosistemos rizika priklauso ir nuo konkretaus tinklo architektūros.

Artimiausiu metu rinkos dalyviai, tikėtina, stebės, ar išsakyti principai virs nuoseklesne JAV institucijų kryptimi. Kandidato pabrėžtas duomenimis grįstas, be išankstinių pažadų grindžiamas palūkanų sprendimų modelis reiškia, kad makroekonominiai rodikliai išliks pagrindiniu kainodaros veiksniu. Kriptovaliutų sektoriui tai reiškia dvi lygiagrečias darbotvarkes: reguliacinio statuso aiškėjimą ir technologinių rizikų valdymą, kuris skirtinguose tinkluose gali veikti nevienodai.