Lietuviškos gamybos bendrovės atsigręžia į automatizavimą: ko tikisi savininkai ir darbuotojai

Pastaraisiais metais gamybos sektoriuje vis dažniau kalbama ne tik apie naujas rinkas ar energetikos iššūkius, bet ir apie automatizavimą. Įrangos atnaujinimas, robotizuotos linijos ir skaitmenizuoti procesai jau nebe tik didžiųjų tarptautinių koncernų tema, o realios investicijos, kurias planuoja ir vidutinės Lietuvos bendrovės.

Nors automatizavimas dažnai siejamas su darbuotojų skaičiaus mažėjimu, realybėje pokyčiai yra sudėtingesni. Verslui tai klausimas, kaip išlikti konkurencingam, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms: kaip užtikrinti saugias ir perspektyvias darbo vietas.

Kas skatina gamybos automatizavimą Lietuvoje

Viena ryškiausių priežasčių, kodėl gamybos įmonės aktyviau žvalgosi į robotus ir išmaniąsias linijas, yra darbo jėgos trūkumas. Regionuose vis sunkiau rasti žmonių fiziškai sunkiems, monotoniškiems darbams, o atlygio lūkesčiai auga greičiau nei darbo našumas.

Prie to prisideda ir spaudimas dėl kainų tarptautinėse rinkose. Eksportuojančios bendrovės konkuruoja su gamintojais iš šalių, kur atlyginimų lygis žemesnis arba jau seniai plačiai naudojamos robotizuotos sistemos. Be investicijų į automatizavimą išlaikyti pelningumą darosi sudėtinga.

Investicijos: nuo atskirų robotų iki visos linijos atnaujinimo

Praktikoje dažniausiai pasirenkamas laipsniškas automatizavimo kelias. Dalis bendrovių pradeda nuo atskirų procesų, pavyzdžiui, pakavimo, rūšiavimo ar iškrovimo automatizavimo. Tokios užduotys paprastai yra labiausiai monotoniškos ir fiziškai alinamos darbuotojams.

Kai pirmieji projektai pasiteisina, svarstoma apie platesnius sprendimus: visos gamybos linijos atnaujinimą, duomenų surinkimą realiu laiku, skaitmeninius valdymo skydus. Tokios investicijos reikalauja didesnio pasirengimo: procesų žemėlapio, aiškių rodiklių ir vidinių kompetencijų.

Kaip keičiasi kasdienis darbas cechuose

Automatizavimas keičia ir pačią darbo kultūrą gamyboje. Rankinis darbas iš dalies užleidžia vietą įrenginių valdymui, priežiūrai ir duomenų stebėsenai. Net ir tie darbuotojai, kurie nedirba su sudėtingiausia technika, vis dažniau naudoja planšetes, skenerius, gamybos valdymo sistemas.

Dėl to kyla naujų kompetencijų poreikis. Ceche dirbančiam žmogui jau nebeužtenka mokėti atlikti vieną operaciją, reikia suprasti visos linijos veikimo logiką, gebėti greitai reaguoti į sutrikimus ir komunikuoti su technikos specialistais.

Darbuotojų nuogąstavimai ir realūs pokyčiai

Nors įmonių vadovai pabrėžia, kad automatizavimas skirtas našumui didinti, o ne vien darbo vietoms mažinti, natūralu, kad dalis darbuotojų tokius planus sutinka su nerimu. Ypač tie, kurie ilgus metus dirbo pagal tą pačią schemą ir artėja prie pensinio amžiaus.

Praktikoje dažnai matomas mišrus vaizdas. Dalies pareigybių nebereikia, tačiau atsiranda naujų, susijusių su technikos priežiūra, kokybės kontrole, logistikos planavimu. Tam būtinas aiškus planas, kaip žmones perkvalifikuoti ir pasiūlyti jiems realias alternatyvas įmonės viduje.

Ką daro darbdaviai: mokymai ir vidaus karjeros keliai

Įmonės, kurios automatizavimą planuoja ne kaip vienkartinį projektą, o kaip ilgalaikį pokytį, paprastai daug dėmesio skiria mokymams. Tai gali būti vidiniai praktiniai kursai, bendradarbiavimas su profesinėmis mokyklomis ar technikos tiekėjų organizuojami mokymai.

Efektyvus modelis, su kuriuo vis dažniau eksperimentuojama, yra aiškiai apibrėžti vidaus karjeros kelius. Pavyzdžiui, numatyti, kokių kompetencijų reikia darbuotojui, norinčiam iš paprastesnės pozicijos pereiti į įrenginių operatoriaus, mechatroniko ar pamainos vadovo vaidmenis.

Nauda verslui: ne tik mažesnės sąnaudos

Automatizavimas dažnai pristatomas kaip būdas sumažinti savikainą. Tačiau gamybininkai pabrėžia ir kitus privalumus: stabilesnę kokybę, mažesnį broko kiekį, galimybę tiksliau prognozuoti gamybos pajėgumą ir pristatymo terminus.

Ilgainiui tai kuria stipresnį pasitikėjimą tiek tarp užsakovų, tiek tarp tiekėjų. Tikslūs duomenys leidžia lanksčiau planuoti žaliavų poreikį, geriau valdyti sandėlius ir mažinti prastovas. Tai ypač svarbu veikloje, kurioje pelningumą lemia keli procentai efektyvumo.

Įtaka rinkai ir konkurencijai

Kai dalis sektoriaus gamintojų ryžtasi didesnėms investicijoms į automatizavimą, tai neišvengiamai kelia kartelę visiems rinkos dalyviams. Lankstesni ir našesni gamintojai gali pasiūlyti greitesnį gamybos terminą, platesnį asortimentą ar individualizuotus užsakymus už panašią kainą.

Silpnesni žaidėjai susiduria su dilema: arba taip pat ieškoti lėšų modernizacijai, arba koncentruotis į nišinius užsakymus, kuriems reikalingas daugiau rankų darbas ir lankstumas, bet tenkintis žemesniu masto efektu.

Ką turėtų įsivertinti įmonių savininkai

Sprendimas automatizuoti dažnai priimamas ne vien remiantis techninėmis galimybėmis. Savininkams tenka įvertinti ir rizikas: ar bus užtektinai kvalifikuotų žmonių įrangai prižiūrėti, kaip keisis įmonės struktūra, kiek laiko reikės, kol investicijos atsipirks.

Prieš pradedant didelį projektą naudinga atlikti išsamų procesų auditą, skaičiuoti skirtingus scenarijus ir pasitelkti ne tik įrangos tiekėjus, bet ir nepriklausomus konsultantus. Tai padeda išvengti sprendimų, kurie gerai atrodo brošiūrose, bet nepasiteisina kasdienėje veikloje.

Ką tai reiškia darbuotojams ir regionams

Regionuose veikiančių gamybos bendrovių modernizacija gali turėti dvejopą poveikį. Iš vienos pusės, dalis nekvalifikuotų darbo vietų gali nykti, iš kitos pusės, atsiranda daugiau geriau apmokamų, aukštesnės pridėtinės vertės pozicijų.

Čia daug lemia vietos savivaldos ir švietimo sistemos vaidmuo. Jei profesinės mokyklos ir kolegijos laiku prisitaiko prie verslo poreikių, o bedarbiams pasiūlomos realios persikvalifikavimo programos, automatizavimas gali skatinti regionų pramonės atsinaujinimą, o ne tik mažinti darbo vietų skaičių.

Žvilgsnis į ateitį: nuo atskirų įrenginių iki išmanių gamyklų

Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, automatizavimas gamyboje daug kam siejasi su vadinamosiomis išmaniomis gamyklomis, kai įrenginiai tarpusavyje „kalbasi“ per skaitmenines sistemas, o vadovai realiu laiku mato visus pagrindinius rodiklius.

Nors iki tokio lygio Lietuvoje dar yra kur augti, kryptis aiški. Įmonės, kurios jau dabar kaupia duomenis, stiprina procesų valdymą ir investuoja į žmonių kompetencijas, po kelių metų turės žymiai daugiau pasirinkimų nei tos, kurios modernizavimą vis atidėlioja.