Antradienį Rusijos interneto priežiūros institucija paskelbė pradėjusi lėtinti žinučių platformos „Telegram“ veikimą dėl įtariamų Rusijos įstatymų pažeidimų, Maskva siekiant priversti rusus naudotis griežčiau valstybės kontroliuojamomis interneto paslaugomis.
Maskva daugeliui interneto platformų grasina priverstiniu veiklos sulėtinimu arba visišku uždraudimu, jei šios nesilaikys Rusijos įstatymų. Pastarieji reikalauja, kad duomenys apie naudotojus Rusijoje būtų saugomi šalies viduje ir kad būtų dedamos pastangos užkirsti kelią jų naudojimui, pasak Maskvos, „nusikalstamais ir teroristiniais tikslais“.
Valstybinės žiniasklaidos teigimu, Rusijos federalinė cenzūros agentūra „Roskomnadzor“ paskelbė planus tęsti „laipsniškų apribojimų įvedimą“ platformai „Telegram“, nes ši esą nesilaiko minėtų įstatymų.
Pasak kritikų ir žmogaus teisių gynėjų, tokie apribojimai yra akivaizdus Kremliaus bandymas sustiprinti interneto naudojimo kontrolę ir stebėjimą Rusijoje, kuri vykstant karui Ukrainoje taiko plataus masto represijas prieš disidentus.
Platforma „Telegram“ yra plačiai naudojama visoje Rusijoje tiek kaip žinučių programa, tiek kaip socialinė medija. Naujienas šioje platformoje reguliariai skelbia beveik visos svarbios viešosios figūros, įskaitant vyriausybines institucijas ir Kremlių.
Maskva mėgina priversti rusus pereiti prie su valstybinėmis institucijomis susijusios alternatyvios platformos „Max“, kurioje taip galima atlikti mokėjimus ir gauti prieigą prie viešųjų paslaugų.
Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pilietybes turinčio ruso Pavelo Durovo valdomą platformą „Telegram“ Rusija bandė uždrausti „Telegram“ jau anksčiau, bet mėginimai užblokuoti prieigą galiausiai žlugo ir 2020 m. draudimas buvo atšauktas.
„Telegram“ naudotojų Rusijoje pranešimai apie lėtą srautą ir vėluojančius atsisiuntimus buvo gaunami visą antradienį, dar iki oficialaus „Roskomnadzor“ pranešimo apie platformos lėtinimą.
„Roskomnadzor“ anksčiau bandė užblokuoti kitas užsienio programėlės, įskaitant bendrovei „Meta“ priklausančią „WhatsApp“ ir bendrovei „Google“ priklausančią „YouTube“.
„Telegram“ vadovas reikalų su Rusijos valdžios institucijomis turėjo ir anksčiau.
Po valdžios institucijų spaudimo jis buvo priverstas palikti savo įkurtą socialinės medijos svetainę „VK“ – Rusijos „Facebook“ atitikmenį.
Iš jos pardavimo gautas pajamas P. Durovas panaudojo „Telegram“ kūrimui Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
2024 m. jis buvo sulaikytas Paryžiuje, Prancūzijai vykdant tyrimą dėl įtariamo „Telegram“ bendrininkavimo nusikalstamoje veikoje. 2025 m. liepos mėn. Prancūzija panaikino P. Durovui taikytus kelionių apribojimus, tačiau tyrimo nenutraukė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.