Kaip atpažinti netikras internetines parduotuves: konkretūs žingsniai, kurie padės neprarasti pinigų
Elektroninė prekyba Lietuvoje auga, kartu daugėja ir sukčių bandymų pasipelnyti iš skubančių pirkėjų. Ypač aktyvūs tampa netikrų internetinių parduotuvių kūrėjai, kurie mėgina atrodyti patikimi ir siūlo viliojančiai mažas kainas.
Nors daugelis jau yra girdėję patarimų „tikrinkite atsiliepimus“ ar „nepasiduokite neįtikėtinoms nuolaidoms“, realybėje sukčiai tampa vis išradingesni. Toliau apžvelgiami konkretūs, praktiški žingsniai, kurie padės kasdienėse situacijose atskirti legalų e. prekybininką nuo gerai surežisuotos apgaulės.
Adresas naršyklėje: ką tikrinti pirmiausia
Pirmas ir greičiausias patikros punktas yra svetainės adresas (domenas). Apgaulingi puslapiai dažnai naudoja pavadinimus, labai panašius į žinomus prekės ženklus, tik su viena papildoma raide, klaida ar keistu skaičiumi pabaigoje.
Prieš pirkdami, perskaitykite adresą labai atidžiai: ar nėra keistos rašybos, nereikalingų brūkšnių, skaičių, neįprastų galūnių. Jei atėjote paspaudę nuorodą iš socialinių tinklų, geriau patys naršyklėje įveskite jums žinomo prekės ženklo adresą ir palyginkite.
Taip pat svarbu žinoti, kad spynos simbolis prie adreso (HTTPS) nėra patikimumo garantija. Tai reiškia tik tai, kad ryšys užšifruotas, bet tokį sertifikatą gali turėti ir sukčiai. Todėl šį ženklą reikia vertinti kaip vieną iš daugelio, o ne pagrindinį kriterijų.
Kontaktai ir įmonės duomenys: ar su šia parduotuve pavyktų pasikalbėti?
Legaliai veikiančios internetinės parduotuvės paprastai aiškiai nurodo juridinio asmens pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, kontaktinį el. paštą ir telefono numerį. Jei šių duomenų nerandate, tai rimtas signalas sustoti.
Patikrinkite, ar nurodytas juridinis asmuo iš tikrųjų egzistuoja, vartodami viešai prieinamus įmonių registrus. Atkreipkite dėmesį, ar ta pati įmonė minima ir pirkimo sąlygose, grąžinimo taisyklėse, ar ji sutampa su duomenimis sąskaitoje ar mokėjimo lange.
Prieš didesnį pirkinį verta paskambinti nurodytu telefonu ir užduoti paprastą klausimą, pavyzdžiui, apie pristatymo terminus ar grąžinimo tvarką. Jei telefonas nuolat išjungtas, niekas nekelia ragelio arba bendraujama labai aptakiai ir vengiant konkrečių atsakymų, tai gali būti įspėjimas.
Dizainas, kalba ir nuotraukos: smulkmenos, kurios daug pasako
Sukčiai dažnai taupo laiką, todėl naudoja šabloninius dizainus, skuba su vertimais ir kopijuoja nuotraukas iš kitų svetainių. Dėl to netikrose parduotuvėse dažnai pasitaiko keistų kalbos klaidų, netvarkingos struktūros, prieštaringos informacijos.
Atkreipkite dėmesį, ar svetainėje naudojama taisyklinga, daugiau ar mažiau nuosekli lietuvių kalba, ar nėra mechaninių vertimų iš kitų kalbų. Pažiūrėkite, ar produktų aprašymai suderinti tarpusavyje, ar nuotraukos neatrodo keistai skirtingo stiliaus, skirtingos kokybės, su kitų kalbų etiketėmis.
Jei atrodo, kad visa parduotuvė „sulipdyta“ iš skirtingų gabalų, o nuotraukose kartais matyti kitų šalių logotipai, kainos kitomis valiutomis ar svetimi prekių ženklai, verta paieškoti daugiau informacijos apie šį puslapį.
Kainos ir akcijos: kada „per gerai, kad būtų tiesa“ tikrai nėra juokas
Vienas pagrindinių sukčių masalų yra neįprastai žemos kainos arba masinės nuolaidos visoms prekėms. Kai kuriuose puslapiuose visi produktai, nepriklausomai nuo kategorijos, nupiginti tuo pačiu procentu, o „akcija“ baigiasi po kelių minučių.
Prieš pirkdami palyginkite kainą su keliomis kitomis žinomomis parduotuvėmis. Jei skirtumas siekia keliasdešimt proc. ir tokios kainos nerandate niekur kitur, ypač naujiems, populiariems produktams, labai tikėtina, kad susidūrėte su apgaulingu pasiūlymu.
Atsargiai vertinkite riboto laiko laikmačius, nuolat mirksinčius pranešimus apie „liko tik 3 prekės“ ar „šiuo metu žiūri 97 žmonės“. Tokie elementai dažnai naudojami tam, kad nesvarstytumėte ramiai ir nepasitikrintumėte informacijos.
Atsiskaitymo būdai: kaip neperduoti kortelės duomenų sukčiams
Saugios internetinės parduotuvės paprastai siūlo kelis atsiskaitymo būdus: bankinį pavedimą, mokėjimo kortelę per patikimą tarpininką, pristatymą su apmokėjimu kurjeriui ar paštomate. Jei puslapis leidžia atsiskaityti tik kortele, ir tik įvedant duomenis nepažįstamame lange, verta sustoti.
Patikrinkite, ar mokėjimo langas atrodo normaliai, ar yra žinomo bankinio mokėjimo tarpininko logotipai. Naršyklėje pažiūrėkite, ar mokėjimo puslapio adresas tikrai priklauso tam tarpininkui, o ne visiškai kitam domenui.
Nepatartina mokėti tiesioginiu banko pavedimu į fizinio asmens sąskaitą ar naudotis nuorodomis, atsiųstomis per žinutes socialiniuose tinkluose. Tokiais atvejais pinigus susigrąžinti būna daug sunkiau, jei pasirodo, kad pirkote netikroje parduotuvėje.
Atsiliepimai, „Facebook“ puslapiai ir reklamos: kuo galima pasitikėti?
Begaliniai teigiami atsiliepimai pačioje svetainėje ne visuomet patikimi, nes sukčiai juos gali susikurti patys. Daug naudingiau pasitikrinti, ar parduotuvė minima nepriklausomuose forumuose, vartotojų grupėse, žinomuose atsiliepimų portaluose.
Vertinkite ne tik balą, bet ir pačių atsiliepimų turinį: ar jie konkretūs, ar aprašomi realūs pristatymo, grąžinimo, komunikacijos aspektai. Jei visi komentarai labai trumpi, vienodos struktūros, skelbiami tuo pačiu laiku, tai gali būti dirbtinai sukurtas įspūdis.
Socialiniuose tinkluose verta pasižiūrėti, kada sukurtas puslapis, ar yra natūralios, senesnės veiklos, vartotojų klausimų ir atsakymų. Jei matote vien tik mokamas reklamas ir beveik jokios organiškos komunikacijos, reikėtų kritiškai įvertinti tokio pardavėjo patikimumą.
Kasdieniai įpročiai, kurie realiai mažina riziką
Nors nė vienas patarimas nesuteiks absoliučios garantijos, keli paprasti įpročiai ženkliai sumažina riziką likti apgautam. Pirmiausia, prieš bet kokį didesnį pirkinį skirkite bent kelias minutes parduotuvės patikrai: domenui, įmonės duomenims, kainų palyginimui.
Antra, naudokite atskirą mokėjimo kortelę arba virtualią kortelę pirkiniams internete, ribokite joje laikomą sumą. Tai padės sumažinti nuostolius, jei kortelės duomenys vis dėlto būtų nutekinti.
Trečia, išsaugokite visą susirašinėjimą, užsakymo patvirtinimus ir mokėjimo čekius. Jei kiltų ginčas su pardavėju ar tektų kreiptis į banką dėl galimo sukčiavimo, tai bus svarbūs įrodymai.
Ką daryti, jei vis dėlto pakliuvote į spąstus
Jei po apmokėjimo negaunate jokio užsakymo patvirtinimo, parduotuvė nustoja atsakyti į žinutes, o prekės nepristatoma, nedelskite. Pirmiausia susisiekite su savo banku, paaiškinkite situaciją ir pasidomėkite galimybėmis sustabdyti mokėjimą arba inicijuoti ginčo procedūrą.
Taip pat verta informuoti nacionalines vartotojų teisių apsaugos institucijas ar policiją, ypač jei manote, kad apgaulė gali paliesti ir daugiau pirkėjų. Net jei pinigų atgauti nepavyks, jūsų pranešimas padės greičiau uždaryti apgaulingas svetaines ir apsaugoti kitus.
Galiausiai, pasidalinkite savo patirtimi su artimaisiais ir socialinių tinklų bendruomenėmis. Kuo daugiau žmonių žinos, į ką atkreipti dėmesį, tuo mažiau erdvės liks sukčių schemoms.
