Kasdien naudojate „Gmail“ ir „Outlook“? Šie 7 fišingo triukai vis dar veikia ir kaip jų išvengti

Elektroniniai laiškai išlieka vienu patogiausių būdų tvarkyti darbus, sąskaitas ir asmeninius reikalus, todėl natūralu, kad juos taikiniu renkasi ir sukčiai. Fišingas jau seniai nebėra tik akivaizdūs laiškai su prastu vertimu ar pažadais greitai praturtėti.

Šiandien apgaulingi laiškai dažnai atrodo lyg įprastos žinutės iš „Google“, banko ar kurjerio tarnybos. Žinant kelis pasikartojančius scenarijus ir patikrinimo žingsnius, daugumos bandymų galima išvengti per kelias sekundes.

Kas yra fišingas ir kodėl jis vis dar toks veiksmingas

Fišingas yra apgaulinga žinutė, kuria bandoma išvilioti prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelės informaciją ar įtikinti atlikti veiksmą sukčių naudai. Dažniausiai tai būna elektroninis laiškas, bet panašūs metodai naudojami ir SMS, žinutėse platformose ar socialiniuose tinkluose.

Nors apie fišingą kalbama jau daugelį metų, jis išlieka veiksmingas, nes sukčiai nuolat prisitaiko. Jie seka naujienas, imituoja populiarias paslaugas ir naudojasi tuo, kad žmonės dažnai skuba, tikrina paštą telefonu ir neįsigilina į detales.

Netikėtas „saugumo perspėjimas“ dėl paskyros

Viena dažniausių taktikų yra skubus pranešimas, esą paskyra bus užblokuota, jei iš karto nepatvirtinsite tapatybės. Tokie laiškai bando sukelti paniką ir paskatinti kuo greičiau spausti nuorodą neapgalvojus.

Atpažinti padeda keli požymiai: nuoroda veda ne į oficialią svetainę, laiške prašoma suvesti slaptažodį arba mokėjimo kortelės duomenis, matyti smulkių kalbos klaidų ar keista siuntėjo adreso pabaiga.

Kaip elgtis gavus tokį laišką

• Nespauskite nuorodų laiške, net jei jis atrodo įtikinamai.
• Atskirai atsidarykite oficialią paslaugos svetainę arba programėlę ir patikrinkite, ar iš tiesų yra perspėjimų.
• Jei vis dar abejojate, susisiekite su paslaugos pagalba per oficialius kontaktus, nurodytus svetainėje.

Pretenduojantys būti iš banko ar kurjerio

Kitas dažnas scenarijus: neva iš banko, pašto ar kurjerio atėjęs laiškas, kuriame prašoma apmokėti menką papildomą mokestį, atnaujinti kortelės duomenis ar patvirtinti siuntą. Suma dažnai būna nedidelė, kad žmogus mažiau abejotų.

Sukčiai dažnai naudoja atvaizdus, logotipus ir spalvas, primenančias tikrus siuntėjus, todėl vien vizualaus vaizdo nepakanka. Būtina atidžiai patikrinti siuntėjo adresą ir nuorodų pavadinimus.

Naudingi patikrinimo žingsniai

• Pasitikrinkite, ar iš tiesų laukiate siuntos, ar neseniai pildėte kokias nors formas.
• Užveskite pelės žymeklį ant nuorodos (nespausdami) ir pažiūrėkite, koks adresas rodomas naršyklės apačioje.
• Jokių mokėjimo duomenų nesuvedinėkite iš nuorodų, gautų el. paštu, geriau patys įveskite oficialų banko ar kurjerio adresą naršyklėje.

Netikras vidinis „IT skyriaus“ laiškas

Įmonėse populiarėja fišingo bandymai, apsimetant vidiniu IT skyriumi. Tokiame laiške gali būti prašoma iš karto pasikeisti slaptažodį, prisijungti prie naujos sistemos ar įdiegti „saugumo atnaujinimą“.

Nors adresatas dažnai atpažįsta organizacijos pavadinimą, sukčiai naudoja labai panašius adresus, o pats laiško tonas gali būti įtikinamas ir formalus.

Ką verta įsivesti kaip taisyklę darbe

• IT skyriaus kontaktus išsisaugokite atskirai ir abejotinais atvejais pasitikrinkite pas juos.
• Nespauskite nuorodų su „slaptažodžio atnaujinimu“, jei ne jūs patys to prašėte.
• Programinę įrangą diekite tik iš patvirtintų šaltinių arba pagal aiškias įmonės instrukcijas.

„Sąskaita“ ar „sutartis“ prisegtuke

Fišingo laiškai dažnai turi prisegtuką: tariamą sąskaitą, sutartį ar ataskaitą. Atidarius tokį dokumentą gali būti įdiegiama kenkėjiška programa, kuri perima kompiuterio valdymą ar renka slaptažodžius.

Ypač pavojingi yra vykdomieji failai ar dokumentai, kurie prašo įjungti makrokomandas. Net PDF failas gali vesti į kenkėjišką svetainę, jei viduje yra aktyvi nuoroda.

Kaip sumažinti riziką

• Neatidarykite prisegtukų iš nežinomų siuntėjų ar netikėtų žinučių.
• Jei nežinomas asmuo rašo apie „skubią sąskaitą“, pirmiausia pabandykite patvirtinti užklausą kitu kanalu.
• Atnaujinkite antivirusinę programą ir naudokite pašto filtrus, kurie tikrina prisegtukus.

Socialiniai tinklai ir žinomų platformų imitacijos

Daugelis turi kelių socialinių tinklų ir internetinių platformų paskyras, todėl sukčiai neretai siunčia laiškus, kopijuojančius „Facebook“, „Instagram“, „Netflix“ ar kitų paslaugų pranešimus. Žinutės būna apie tariamą autorių teisių pažeidimą, neapmokėtą prenumeratą ar paskyros patikrinimą.

Žmonės dažnai prisimena, kad kažkur tokią paskyrą turi, ir iš įpročio spaudžia mygtukus „Patvirtinti“ ar „Prisijungti“. Taip slaptažodžiai atsiduria ne paslaugos, o sukčių puslapyje.

Naudingas įprotis: naudoti žymes naršyklėje

Vietoj nuorodų iš laiškų spustelėjimo patogiau susikurti dažniausiai naudojamų platformų žymes naršyklėje. Tuomet visada jungiatės per tas pačias, jūsų pačių išsaugotas nuorodas.

Jei sulaukiate laiško apie tariamą paskyros problemą, prisijunkite per žymę, o ne per laiške pateiktą mygtuką, ir patikrinkite, ar iš tiesų yra kokių nors įspėjimų.

Kaip padaryti, kad fišingo mažiau patektų į pašto dėžutę

Nors nė vienas filtras nėra tobulas, keli nustatymai gali gerokai sumažinti nepageidaujamų laiškų srautą. Svarbu naudotis pašto paslaugos siūlomais apsaugos įrankiais ir juos kartkartėmis peržiūrėti.

„Gmail“, „Outlook“ ir kiti populiarūs pašto sprendimai leidžia pažymėti laiškus kaip šlamštą ar fišingą. Tai padeda sistemai išmokti atskirti įtartinas žinutes ir ateityje jas automatiškai atfiltruoti.

Keletas praktinių nustatymų, kuriuos verta peržiūrėti

• Pašto paskyros saugumo skiltyje įjunkite prisijungimų ir įtartinų veiklų pranešimus.
• Naudokite dviejų žingsnių patvirtinimą, kad pavogtas slaptažodis nebūtų pakankamas prisijungti.
• Periodiškai patikrinkite, kokios programos ar paslaugos turi prieigą prie jūsų pašto.

Trumpas patikros sąrašas prieš spaudžiant

Fišingas dažnai išnaudoja mūsų skubėjimą ir rutiną. Turint trumpą mintiną sąrašą, jį galima greitai „perbėgti“ kas kartą, kai laiškas atrodo bent šiek tiek neįprastas.

• Ar tikrai laukiau tokio laiško iš šio siuntėjo?
• Ar siuntėjo adresas atrodo logiškas, be papildomų skaičių ir keistų galūnių?
• Ar laiškas labai skubina ir grasina pasekmėmis?
• Ar nuorodoje tikrai matyti oficialus paslaugos adresas?
• Ar prašoma suvesti slaptažodį, kortelės ar asmens tapatybės duomenis?

Jei bent į vieną klausimą negalite atsakyti ramiai, geriau sustoti, patikrinti informaciją kitu kanalu ir tik tada priimti sprendimą. Tokia pauzė dažnai sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų.