Dar prieš kelias savaites rinkose vyravo nuomonė, kad euro ir JAV dolerio kursas ilgesniam laikui įsitvirtins virš psichologinės 1,20 ribos. Tačiau naujausias karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose šį scenarijų pakoregavo: euras šiuo metu laikosi apie 1,15 dolerio, o kovo viduryje buvo priartėjęs ir prie 1,14 – žemiausio lygio per pastaruosius 10 mėnesių. Dalis analitikų neatmeta, kad dolerio stiprėjimas dar nesibaigė, o paritetas – kai euras ir doleris verti vienodai – vėl tampa realiu atskaitos tašku artimiausių mėnesių prognozėse.

Dolerį palaiko užsitęsęs Jungtinių Valstijų ir Izraelio konfliktas su Iranu. Jau aišku, kad Teheranas atmetė Baltųjų rūmų siūlytą derybų darbotvarkę, todėl rinka vis labiau tikisi, kad įtampa greitai neslūgs. Investuotojus neramina išaugusios energijos išteklių kainos ir galimas infliacijos sugrįžimas. Tokiu metu kapitalas dažniau renkasi likvidumą, t. y. grynuosius pinigus, o tai reiškia didesnę JAV dolerio bei trumpalaikių JAV iždo vertybinių popierių paklausą.

Kai kurie komentatoriai dabartinę situaciją lygina su 2022 metų tendencijomis. Tuomet, kaip ir dabar, smarkiai kilo importuojamo kuro sąnaudos, o euro zonos mėnesinis prekybos balansas persviro į deficitą, siekusį beveik 50 mlrd. eurų. Rezultatas – 2022 metų rugsėjo pabaigoje euro ir dolerio kurse buvo pralaužtas paritetas (1:1), o už eurą teko mokėti net mažiau nei 0,96 JAV dolerio.

Šiuo metu Europoje išlieka aukštos gamtinių dujų kainos, o pasaulinė „Brent“ naftos kaina, palyginti su laikotarpiu iki karo pradžios, yra maždaug 50 proc. didesnė. Kiekviena savaitė, kai naftos kaina viršija 100 dolerių, didina riziką, kad ekonomikoje ilgesniam laikui įsitvirtins aukšta infliacija.

Pastarosiomis savaitėmis rinka palankiau vertina Jungtinių Valstijų energetinę nepriklausomybę ir kartu „baudžia“ Europos bei Azijos šalis, kurios yra grynosios iškastinio kuro importuotojos. Šis esminis ekonominės struktūros skirtumas lemia, kad energetinis šokas veikia dolerio naudai. Tuo pat metu silpnėja euras, kuriam tenka prisitaikyti prie blogėjančių prekybos mainų sąlygų.

Dolerį stiprina ir „vanagiška“ JAV centrinio banko – „Federalinės rezervų sistemos“ – laikysena. Paskutinių balsavimų „Atvirosios rinkos komitete“ signalai rinkoje buvo interpretuoti kaip atsitraukimas nuo palūkanų normų mažinimo krypties, o tai paprastai palaiko dolerio kursą.

Balsavimas, kuriame net 11 komiteto narių pasisakė už palūkanų išlaikymą, o tik vienas – už mažinimą, rodo ryškų sutarimą centrinio banko viduje. Net anksčiau labiau palūkanų mažinimui priskiriami nariai, tokie kaip Michelle Bowman ar Christopheris Walleris, šį kartą stojo į „vanagiškos“ daugumos pusę.

Reikšmingas veiksnys dolerio vertinimui – pasikeitusi vadinamosios galutinės palūkanų normos (terminal rate) rinkos projekcija, t. y. lygis, iki kurio „Federalinė rezervų sistema“ ilgainiui galėtų mažinti palūkanas. Naujausiose projekcijose ši ilgalaikė norma (longer run) pakelta iki 3,1 proc., nors dar prieš trejus metus ji siekė apie 2,4 proc. Praktikoje tai reiškia, kad tol, kol nebus aiškių ženklų, jog infliacija grįžta į tikslinį lygį, palūkanų mažinimo ciklas JAV gali išlikti atidėtas.

Karo Artimuosiuose Rytuose kontekste rizika dėl galimų atakų prieš energetikos infrastruktūrą išlieka aukšta, o tai kelia grėsmę ilgalaikiams pasiūlos sutrikimams. Jei realizuotųsi toks nepalankus scenarijus, doleris – kaip „saugus prieglobstis“ ir valiuta, kuriai palankios aukštesnės palūkanos – galėtų tęsti kilimą. Tai galėtų vykti net ir nepaisant argumentų, kad augantis JAV įsiskolinimas ilgainiui turėtų mažinti investuotojų norą laikyti dolerį, o kapitalą skatinti nukreipti į technologijų sektoriaus akcijas, auksą ar kriptovaliutas.

Skirtinga pinigų politika abipus Atlanto yra papildomas „kuras“ dolerio stiprėjimui: kapitalas natūraliai linkęs judėti ten, kur siūloma didesnė reali grąža. Tuo metu „Europos centrinis bankas“ turėtų mažinti palūkanų normas, kad nepasmaugtų ir taip silpno ekonomikos augimo.

Vis dėlto importuojamo kuro brangimas euro zonos šalims gali signalizuoti ir staigų infliacijos sugrįžimą. Tokiu atveju „Europos centrinis bankas“ teoriškai galėtų svarstyti palūkanų didinimą. Nors įprastai tai stiprina valiutą, dabartinėmis sąlygomis poveikis gali būti priešingas, nei tikimasi.

Rinka baiminasi, kad griežta pinigų politika metu, kai euro zonos ekonomika rodo tik menkus augimo ženklus, galėtų visiškai pristabdyti aktyvumą. Tuomet „Europos centrinis bankas“ atsidurtų situacijoje, kai su infliacija tektų kovoti toleruojant recesiją, o tai eurą paverstų didesnės rizikos aktyvu.

Taigi euro ir dolerio poros ateitį, tikėtina, labiausiai lems du veiksniai: ekonomikos atsparumo skirtumai, susiję su aukštomis kuro kainomis, ir skirtingos pinigų politikos trajektorijos JAV bei euro zonoje. „Federalinė rezervų sistema“ turi stiprų mandatą išlaikyti aukštas palūkanas, kad slopintų infliaciją, kurią didina brangstanti nafta. Jei kainų spaudimas smarkiai išaugtų, JAV teoriškai galėtų svarstyti net palūkanų kėlimą. Tuo pat metu „Europos centrinis bankas“ susiduria su dilema: ar kovoti su spartėjančiu kainų augimu, ar gelbėti silpstantį ekonomikos augimą.

Lenkijos rinkoje nuo kovo pradžios doleris pabrango nuo 0,82 euro iki maždaug 0,86 euro. Tam įtakos turėjo degalų krizė, siejama su Hormūzo sąsiaurio uždarymu, ir baimė dėl aukštesnės infliacijos sugrįžimo visame pasaulyje. Techninės analizės specialistai pabrėžia, kad kursas laikosi netoli svarbios pasipriešinimo zonos, o tai atveria kelią aukštesniems lygiams.

Jų teigimu, kol kursas išlieka virš 0,84 euro ribos, kilimo tendencija išlieka pagrindiniu scenarijumi. Kitas natūralus tikslas – apie 0,89 euro, o jį peržengus – ir 0,90 euro riba. Esant gilesniam ankstesnio kritimo korekciniam atšokimui, rinka galėtų taikytis net į maždaug 0,92 euro lygį.

Zloto silpnumą pastarosiomis savaitėmis lemia ne tik globalus dolerio stiprėjimas, bet ir vietiniai veiksniai. Lenkijos ekonomika stipriai priklauso nuo iškastinio kuro importo. Staigiai kylant naftos ir dujų kainoms, blogėja šalies prekybos balansas: brangesnė energija reiškia didesnes importo išlaidas, o kartu ir didesnę užsienio valiutų, pirmiausia dolerio, paklausą, nes didelė pasaulinės žaliavų prekybos dalis atsiskaitoma būtent doleriais.

Taip pat verta prisiminti, kad didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui portfelinis kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių rinkų į saugesnėmis laikomas ekonomikas. „Federalinės rezervų sistemos“ nenoras mažinti palūkanų skatina JAV obligacijų pajamingumų augimą, todėl dalis kapitalo natūraliai nukrypsta iš Vidurio ir Rytų Europos į Jungtines Valstijas.

Lenkijos pinigų politika artimiausiu metu taip pat nebūtinai bus palanki zlotui. Daugelis „Pinigų politikos tarybos“ narių teigia, kad šiuo metu nėra sąlygų palūkanoms mažinti. Tokio signalo gali nepakakti sulaikyti kapitalo nutekėjimą, kai bendra rizikos vengimo nuotaika rinkose stiprėja. Papildoma rizika – ore tvyranti tikimybė, kad Lenkijai galėtų būti mažinami kredito reitingai. Taip galėtų nutikti, jei reitingų agentūros nuspręstų, jog po 2027 metų parlamento rinkimų šalis negrįžo į racionalios fiskalinės konsolidacijos kelią.

Dar prieš kelias savaites rinkose vyravo nuomonė, kad euro ir JAV dolerio kursas ilgesniam laikui įsitvirtins virš psichologinės 1,20 ribos. Tačiau naujausias karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose šį scenarijų pakoregavo: euras šiuo metu laikosi apie 1,15 dolerio, o kovo viduryje buvo priartėjęs ir prie 1,14 – žemiausio lygio per pastaruosius 10 mėnesių. Dalis analitikų neatmeta, kad dolerio stiprėjimas dar nesibaigė, o paritetas – kai euras ir doleris verti vienodai – vėl tampa realiu atskaitos tašku artimiausių mėnesių prognozėse.

Dolerį palaiko užsitęsęs Jungtinių Valstijų ir Izraelio konfliktas su Iranu. Jau aišku, kad Teheranas atmetė Baltųjų rūmų siūlytą derybų darbotvarkę, todėl rinka vis labiau tikisi, kad įtampa greitai neslūgs. Investuotojus neramina išaugusios energijos išteklių kainos ir galimas infliacijos sugrįžimas. Tokiu metu kapitalas dažniau renkasi likvidumą, t. y. grynuosius pinigus, o tai reiškia didesnę JAV dolerio bei trumpalaikių JAV iždo vertybinių popierių paklausą.

Kai kurie komentatoriai dabartinę situaciją lygina su 2022 metų tendencijomis. Tuomet, kaip ir dabar, smarkiai kilo importuojamo kuro sąnaudos, o euro zonos mėnesinis prekybos balansas persviro į deficitą, siekusį beveik 50 mlrd. eurų. Rezultatas – 2022 metų rugsėjo pabaigoje euro ir dolerio kurse buvo pralaužtas paritetas (1:1), o už eurą teko mokėti net mažiau nei 0,96 JAV dolerio.

Šiuo metu Europoje išlieka aukštos gamtinių dujų kainos, o pasaulinė „Brent“ naftos kaina, palyginti su laikotarpiu iki karo pradžios, yra maždaug 50 proc. didesnė. Kiekviena savaitė, kai naftos kaina viršija 100 dolerių, didina riziką, kad ekonomikoje ilgesniam laikui įsitvirtins aukšta infliacija.

Pastarosiomis savaitėmis rinka palankiau vertina Jungtinių Valstijų energetinę nepriklausomybę ir kartu „baudžia“ Europos bei Azijos šalis, kurios yra grynosios iškastinio kuro importuotojos. Šis esminis ekonominės struktūros skirtumas lemia, kad energetinis šokas veikia dolerio naudai. Tuo pat metu silpnėja euras, kuriam tenka prisitaikyti prie blogėjančių prekybos mainų sąlygų.

Dolerį stiprina ir „vanagiška“ JAV centrinio banko – „Federalinės rezervų sistemos“ – laikysena. Paskutinių balsavimų „Atvirosios rinkos komitete“ signalai rinkoje buvo interpretuoti kaip atsitraukimas nuo palūkanų normų mažinimo krypties, o tai paprastai palaiko dolerio kursą.

Balsavimas, kuriame net 11 komiteto narių pasisakė už palūkanų išlaikymą, o tik vienas – už mažinimą, rodo ryškų sutarimą centrinio banko viduje. Net anksčiau labiau palūkanų mažinimui priskiriami nariai, tokie kaip Michelle Bowman ar Christopheris Walleris, šį kartą stojo į „vanagiškos“ daugumos pusę.

Reikšmingas veiksnys dolerio vertinimui – pasikeitusi vadinamosios galutinės palūkanų normos (terminal rate) rinkos projekcija, t. y. lygis, iki kurio „Federalinė rezervų sistema“ ilgainiui galėtų mažinti palūkanas. Naujausiose projekcijose ši ilgalaikė norma (longer run) pakelta iki 3,1 proc., nors dar prieš trejus metus ji siekė apie 2,4 proc. Praktikoje tai reiškia, kad tol, kol nebus aiškių ženklų, jog infliacija grįžta į tikslinį lygį, palūkanų mažinimo ciklas JAV gali išlikti atidėtas.

Karo Artimuosiuose Rytuose kontekste rizika dėl galimų atakų prieš energetikos infrastruktūrą išlieka aukšta, o tai kelia grėsmę ilgalaikiams pasiūlos sutrikimams. Jei realizuotųsi toks nepalankus scenarijus, doleris – kaip „saugus prieglobstis“ ir valiuta, kuriai palankios aukštesnės palūkanos – galėtų tęsti kilimą. Tai galėtų vykti net ir nepaisant argumentų, kad augantis JAV įsiskolinimas ilgainiui turėtų mažinti investuotojų norą laikyti dolerį, o kapitalą skatinti nukreipti į technologijų sektoriaus akcijas, auksą ar kriptovaliutas.

Skirtinga pinigų politika abipus Atlanto yra papildomas „kuras“ dolerio stiprėjimui: kapitalas natūraliai linkęs judėti ten, kur siūloma didesnė reali grąža. Tuo metu „Europos centrinis bankas“ turėtų mažinti palūkanų normas, kad nepasmaugtų ir taip silpno ekonomikos augimo.

Vis dėlto importuojamo kuro brangimas euro zonos šalims gali signalizuoti ir staigų infliacijos sugrįžimą. Tokiu atveju „Europos centrinis bankas“ teoriškai galėtų svarstyti palūkanų didinimą. Nors įprastai tai stiprina valiutą, dabartinėmis sąlygomis poveikis gali būti priešingas, nei tikimasi.

Rinka baiminasi, kad griežta pinigų politika metu, kai euro zonos ekonomika rodo tik menkus augimo ženklus, galėtų visiškai pristabdyti aktyvumą. Tuomet „Europos centrinis bankas“ atsidurtų situacijoje, kai su infliacija tektų kovoti toleruojant recesiją, o tai eurą paverstų didesnės rizikos aktyvu.

Taigi euro ir dolerio poros ateitį, tikėtina, labiausiai lems du veiksniai: ekonomikos atsparumo skirtumai, susiję su aukštomis kuro kainomis, ir skirtingos pinigų politikos trajektorijos JAV bei euro zonoje. „Federalinė rezervų sistema“ turi stiprų mandatą išlaikyti aukštas palūkanas, kad slopintų infliaciją, kurią didina brangstanti nafta. Jei kainų spaudimas smarkiai išaugtų, JAV teoriškai galėtų svarstyti net palūkanų kėlimą. Tuo pat metu „Europos centrinis bankas“ susiduria su dilema: ar kovoti su spartėjančiu kainų augimu, ar gelbėti silpstantį ekonomikos augimą.

Lenkijos rinkoje nuo kovo pradžios doleris pabrango nuo 0,82 euro iki maždaug 0,86 euro. Tam įtakos turėjo degalų krizė, siejama su Hormūzo sąsiaurio uždarymu, ir baimė dėl aukštesnės infliacijos sugrįžimo visame pasaulyje. Techninės analizės specialistai pabrėžia, kad kursas laikosi netoli svarbios pasipriešinimo zonos, o tai atveria kelią aukštesniems lygiams.

Jų teigimu, kol kursas išlieka virš 0,84 euro ribos, kilimo tendencija išlieka pagrindiniu scenarijumi. Kitas natūralus tikslas – apie 0,89 euro, o jį peržengus – ir 0,90 euro riba. Esant gilesniam ankstesnio kritimo korekciniam atšokimui, rinka galėtų taikytis net į maždaug 0,92 euro lygį.

Zloto silpnumą pastarosiomis savaitėmis lemia ne tik globalus dolerio stiprėjimas, bet ir vietiniai veiksniai. Lenkijos ekonomika stipriai priklauso nuo iškastinio kuro importo. Staigiai kylant naftos ir dujų kainoms, blogėja šalies prekybos balansas: brangesnė energija reiškia didesnes importo išlaidas, o kartu ir didesnę užsienio valiutų, pirmiausia dolerio, paklausą, nes didelė pasaulinės žaliavų prekybos dalis atsiskaitoma būtent doleriais.

Taip pat verta prisiminti, kad didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui portfelinis kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių rinkų į saugesnėmis laikomas ekonomikas. „Federalinės rezervų sistemos“ nenoras mažinti palūkanų skatina JAV obligacijų pajamingumų augimą, todėl dalis kapitalo natūraliai nukrypsta iš Vidurio ir Rytų Europos į Jungtines Valstijas.

Lenkijos pinigų politika artimiausiu metu taip pat nebūtinai bus palanki zlotui. Daugelis „Pinigų politikos tarybos“ narių teigia, kad šiuo metu nėra sąlygų palūkanoms mažinti. Tokio signalo gali nepakakti sulaikyti kapitalo nutekėjimą, kai bendra rizikos vengimo nuotaika rinkose stiprėja. Papildoma rizika – ore tvyranti tikimybė, kad Lenkijai galėtų būti mažinami kredito reitingai. Taip galėtų nutikti, jei reitingų agentūros nuspręstų, jog po 2027 metų parlamento rinkimų šalis negrįžo į racionalios fiskalinės konsolidacijos kelią.