Ar verta atsiimti pensiją dėl vaikų? Nepamirškite, ji ir taip paveldima
Dalis Lietuvos gyventojų, atsiradus galimybei pasitraukti iš II pensijų pakopos, svarsto atsiimti sukauptas lėšas tam, kad jas galėtų perduoti savo atžaloms.
Tačiau toks sprendimas ne visada būtinas – antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos ir taip yra paveldimos. Daugiau apie pensijos paveldėjimo būdus pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
24 proc. nusprendusių atsiimti lėšas iš II pensijų pakopos planuoja jas taupyti savo vaikams – jų mokslams ir kitoms reikmėms, rodo „Luminor“ banko duomenys. Pasak L. Načajienės, tai rodo, kad dalis gyventojų tokį sprendimą priima remdamiesi klaidingomis prielaidomis apie pensijų sistemą.
„Pirmojoje pakopoje, „Sodros“ skiriamoje pensijoje, veikia solidarumo principas ir sukauptos lėšos nėra paveldimos – jas valstybė iškart skiria dabartinių pensininkų išmokoms. Be to, I pakopos pensijos dydis negarantuojamas, jis gali keistis priklausomai nuo šalies teisės aktų pakeitimų. Tačiau II ir III pakopose sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o po mirties gali būti perduotas jo artimiesiems. Todėl kaupdami pensijai galite pasirūpinti ne tik savo finansiniu saugumu senatvėje, bet ir sukurti tam tikrą finansinį rezervą savo šeimai“, – aiškina L. Načajienė.
Paveldėjimą II pakopoje lemia anuitetas
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kaupimas senatvei nesibaigia išėjus į pensiją – sukauptos lėšos ir toliau gali būti profesionaliai investuojamos bei paveldimos.
„Jeigu antroje pakopoje esate sukaupę daugiau nei 16,785 tūkst. eurų, ir norėtumėte atsiimti jas kaip pensijų išmoką, tuomet reikės įsigyti pensijų anuitetą, nuo kurio priklausys pensijos išmokėjimo būdas bei paveldimumas. Pavyzdžiui, standartinis anuitetas užtikrina stabilias išmokas iki gyvenimo pabaigos, tačiau nėra paveldimas. O štai anuitetas su garantuotu mokėjimo laikotarpiu arba atidėtasis anuitetas suteikia paveldėjimo galimybę. Kitu atveju, jei sukaupta suma dar nesiekia minimalios anuiteto ribos ir jums mokamos periodinės išmokos iš II pakopos pensijų fondo, jos taip pat yra paveldimos“, – sako ji.
Pasak L. Načajienės, sprendimas atsiimti lėšas vien dėl noro jas perduoti vaikams gali turėti priešingą efektą nei tikimasi, todėl tai dažniausiai neapsimoka.
„Jei siekiate finansinio saugumo savo šeimai, dažnai racionaliau yra ne atsiimti, o kaupti toliau – taip pinigai ir toliau dirbs jūsų ateičiai. Priešingu atveju, atsiėmus lėšas, pinigai nebebus investuojami, prarasite ir sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu tai gali sumažinti tiek jūsų pensiją, tiek ir sumą, kuri prireikus galėtų būti perduota artimiesiems“, – teigia ekspertė.
Trečia pakopa – visiškai paveldima
L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70‑80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Norint pasiekti šį tikslą, tik pirmosios ir antrosios pensijų pakopos gali nepakakti.
„Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas kaupimas trečiojoje pakopoje. Tai daryti galite savarankiškai, todėl visos sukauptos lėšos priklauso jums bei yra paveldimos, net ir kaupiant su darbdavio pagalba“, – dalinasi ekspertė.
Anot jos, III pakopos atveju, pasiekus pensinį amžių reikės pasirinkti išmokėjimo būdą (bet tai nėra privaloma, lėšos ir toliau gali būti investuojamos ir uždirbti grąžą), kuris nulems ir šių lėšų paveldėjimą, nepriklausomai nuo sukauptos sumos – vienkartine išmoka ar anuitetiniu būdu draudimo bendrovėje.
Būtina užvesti paveldėjimo bylą
L. Načajienė pabrėžia, kad pensijos paveldėjimas vyksta įprasta tvarka – pagal testamentą arba įstatymą, o artimiems giminaičiams (sutuoktiniams, vaikams, tėvams, seneliams, anūkams, broliams, sesėms, globėjams, globotiniams, įvaikiams, įtėviams) šios lėšos nėra papildomai apmokestinamos.Vis dėlto, anot ekspertės, palikimas paveldėtojams savaime neatitenka.
„Mirus šeimos nariui pirmiausia apie tai turite informuoti pensijų fondus valdančias bendroves, bankus, draudimo bendroves ir kitas finansų institucijas, kuriose velionis kaupė pensijai, buvo apsidraudęs, turėjo sąskaitą ir pan.“, – teigia ekspertė.
Paveldėjimo bylą kreipiantis į notarą būtina užvesti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra, nuo asmens mirties, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse.
