Lietuviai renkasi ne vartojimą: pensijų lėšos skatina gyventojus atnaujinti savo būstą
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos finansų rinkoje atsirado naujas judėjimas, kurį jau spėjo pajusti ir prekybininkai, ir paslaugų teikėjai.
Gyventojams pradėjus atsiimti sukauptas antros pensijų pakopos lėšas, dalis šių pinigų gana greitai grįžta į ekonomiką, tačiau ne taip, kaip daugelis galėjo tikėtis.
Nors iš pirmo žvilgsnio būtų galima manyti, kad tokios išmokos paskatins spontanišką vartojimą, pirmieji signalai rodo kiek kitokią kryptį. Vis daugiau žmonių šias lėšas linkę vertinti kaip galimybę spręsti ilgiau atidėliotus klausimus – ypač susijusius su būstu ir gyvenimo kokybe.
Rinkos dalyviai pastebi, kad vienkartinės finansinės įplaukos dažnai tampa ne impulsyvių pirkinių priežastimi, o proga priimti apgalvotus sprendimus. Tai keičia ne tik vartojimo struktūrą, bet ir požiūrį į pinigus – jie vis dažniau siejami su ilgalaike nauda, o ne momentiniu pasitenkinimu.
Praėjusią savaitę daliai gyventojų gavus antros pensijų pakopos lėšas, pradeda ryškėti, kur šie pinigai nukreipiami. Mažmeninės prekybos sektoriaus atstovai jau fiksuoja tendenciją, kad dalis gyventojų investuoja į būsto atnaujinimą, energinį efektyvumą ir bendrą gyvenimo kokybės gerinimą.
„Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad apie 15 proc. iš pensijų kaupimo pasitraukusių gyventojų planuoja investuoti į namų remontą ar būsto gerinimą.
„Ši statistika iliustruoja augantį gyventojų finansinį sąmoningumą: didelei daliai gyventojų pensijų lėšos tampa ne impulsyvaus vartojimo šaltiniu, o galimybe įgyvendinti seniai atidėliotus, tačiau ekonomiškai pagrįstus sprendimus”, – sako Tomas Markūnas, „Havas Group“ strategijų vadovas.
Augantį susidomėjimą būsto atnaujinimu patvirtina ir didžiausio Baltijos šalyse statybos, remonto bei buities prekių tinklo „Senukai“ duomenys.
„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybos ir remonto prekių pardavimai per pirmuosius tris šių metų mėnesius augo daugumoje kategorijų, rodydami bendrą paklausos stiprėjimą. Mažmeninėje prekyboje fiksuojame augantį išsimokėtinų pirkimų populiarumą, kuris signalizuoja apie iš anksto planuojamus didesnius remonto darbus“, – teigia Jovita Daškevičienė, „Senukų“ grupės vykdomoji komercijos direktorė Baltijos šalims.
Pasak jos, finansavimo sprendimai vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu planuojant didesnius pirkinius. Ypač ryškus augimas pastebimas įsigyjant akumuliatorinius bei elektrinius įrankius, taip pat grindų ir sienų apdailos medžiagas – tai rodo, kad gyventojai imasi kompleksinių būsto atnaujinimo projektų.
Kaina ir prieinamumas išlieka svarbiausi
Nepaisant augančio aktyvumo, sprendimus vis dar stipriai lemia kainos ir prekių prieinamumas.
„Suprantame, kad klientams svarbu ne tik platų asortimentą rasti vienoje vietoje, bet ir būti tikriems, kad moka gerą kainą. Nuolat stebime rinkos kainų lygį ir užtikriname, kad mūsų pasiūlymai išliktų konkurencingi. Sistemingai investuojame į prekių likučių palaikymą, kad klientas, priėmęs sprendimą, galėtų reikiamas prekes įsigyti čia ir dabar, neatidėliodamas pirkimo“, – pabrėžia „Senukų“ atstovė.
Panašios tendencijos matomos ir elektroninėje erdvėje. Populiariausioje šalies internetinėje parduotuvėje „Senukai.lt“ sparčiausiai auga būsto atnaujinimo kategorijos, susijusios su energiniu efektyvumu – izoliacinės medžiagos, grindų dangos, plytelės, stiklo bei akmens vata.
Poveikis dar tik ryškėja
Galutinį pensijų lėšų poveikį rinkai vertinti dar anksti, tačiau pirmieji pokyčiai jau matomi plika akimi.
„Praėjusį savaitgalį fiksavome išaugusius klientų srautus tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje. Pardavimų dinamika labiausiai išsiskyrė elektronikos, darbo įrankių ir sodo prekių kategorijos. Pastebimas augimas buvo ir statybinių bei remonto medžiagų, taip pat stambios buitinės technikos segmentuose“, – pristato prekybos tinklo atstovė.
Ji priduria, kad dėl didesnės paklausos prekių likučiai mažėja greičiau nei įprastai, tačiau tiekimo grandinės išlieka stabilios ir leidžia operatyviai papildyti atsargas.
„Bendra tendencija aiški: daliai gyventojų vienkartinės finansinės įplaukos tampa ne trumpalaikio vartojimo, o investicinio sprendimo dalimi, ir būsto atnaujinimas įgauna vis aiškesnį ilgalaikės vertės kūrimo vaidmenį“, – apibendrina J. Daškevičienė.
