Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo vieną įspūdingiausių ir kartu šiurpokai atrodančių kadrų: švytintį dujų ir dulkių debesį, kuris primena milžiniškas smegenis permatomos kaukolės viduje, pakibusias kosmose.

Oficialus šio objekto pavadinimas – PMR 1. Tai planetinis ūkas, plečiasi į išorę ir žymi žvaigždės gyvenimo pabaigos etapą, kai ji ima intensyviai išmesti medžiagą į aplinkinę erdvę. Tačiau dėl stulbinamo panašumo į žmogaus anatomiją ūkas pramintas makabriškai – atverta kaukolė.

Teleskopo infraraudonųjų spindulių stebėjimai atskleidė sudėtingas klostes ir plonus siūlus, o per objektą vertikaliai nusidriekusi tamsi juosta sukuria įspūdį, tarsi matytume dvi milžiniškas smegenų pusrutulių formas.

Vis dėlto PMR 1 astronomams kelia nemažai klausimų. Apie jo egzistavimą žinoma beveik 30 metų. Ūkas yra maždaug 5 tūkst. šviesmečių atstumu, Burės žvaigždyne, o jo skersmuo siekia apie 3,2 šviesmečio. Tai panašus mastelis į mūsų Saulės sistemą, skaičiuojant iki išorinio Oorto debesies pakraščio.

Mokslininkai nustatė, kad sūkuriuojanti medžiaga yra išmetama žvaigždės, kuri artėja prie savo gyvenimo pabaigos ir sparčiai netenka masės. Manoma, jog iš priešingų pusių sklindantys čiurkšlių pavidalo srautai ir suformuoja tą tamsią vertikalią juostą.

Tačiau kokia tai žvaigždė – iki galo neaišku. Viename 2001 m. paskelbtame tyrime teigiama, kad jos spektras panašus į Volfo–Rajė tipo žvaigždės spektrą. Tai ypač masyvios, karštos ir ryškios žvaigždės, esančios vėlyvame evoliucijos etape.

Volfo–Rajė stadijoje žvaigždės itin sparčiai netenka masės: ją neša galingi žvaigždiniai vėjai, kuriuos stipriai veikia spinduliuotės slėgis. Dėl to neretai susidaro vieni gražiausių žvaigždžių žūties „peizažų“ Visatoje.

Visgi PMR 1 atveju tokia interpretacija gali būti klaidinanti. Kiti požymiai leidžia manyti, kad tai veikiau mažesnė, į Saulę panaši žvaigždė. Tokiu atveju ji tiesiog nusimes išorinius sluoksnius, o jos branduolys ilgainiui virs baltąja nykštuke.

Jei spektras iš tiesų panašus į Volfo–Rajė tipą, tai gali reikšti, kad ūko centre yra reta planetinių ūkų centrinių žvaigždžių klasė. Jos išoriškai primena masyvias Volfo–Rajė žvaigždes, tačiau iš tikrųjų yra į Saulę panašių žvaigždžių „apnuoginti“ branduoliai, keliaujantys baltosios nykštukės link.

O gal tai tiesiog kosminė mįslė, kuri dar kurį laiką vers astronomus ginčytis, ką iš tiesų „mato“ mūsų teleskopai.