Pasauliui kasdieniam gyvenimui reikia milžiniškų energijos kiekių.

Fosiliniu kuru grįstos energetikos era pamažu artėja prie pabaigos, todėl atsinaujinančios energetikos sektorius auga sparčiai. Nors daugiausia dėmesio tenka vėjui ir saulei, dar viena kryptis ilgą laiką liko nuošalyje – potvynių ir atoslūgių energija. Būtent čia į sceną žengia vadinamasis potvynių „žvėris“ – po vandeniu veikianti turbina, galinti aprūpinti elektra tūkstančius namų.

Per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinanti energetika iš brangios alternatyvos virto vienu pigiausių elektros gamybos būdų. Valomosios energijos technologijų kaštai smuko, o jų konkurencingumas išaugo tiek, kad vis dažniau jos laikomos realistiškiausia išeitimi, mažinančia žalą aplinkai.

Tekste teigiama, kad vien 2024 metais atsinaujinančių išteklių naudojimas kaip pagrindinis energijos šaltinis leido išvengti maždaug 467 mln. JAV dolerių išlaidų fosiliniam kurui. Be to, geopolitiniai sukrėtimai ir naftos prekybos trikdžiai dar labiau išryškina alternatyvių šaltinių svarbą žmonėms, siekiantiems išvengti itin išaugusių degalų ir energijos sąskaitų.

Pastarąjį šimtmetį civilizacijos augimą daugiausia maitino nafta ir anglis. Tačiau atsinaujinančiai energetikai ilgą laiką stigo tiek dėmesio, tiek investicijų, todėl sektoriui prireikė laiko pasivyti ir pretenduoti tapti rytdienos dominuojančia jėga.

Net ir sparčiai tobulėjant vėjo energetikai, ši sritis susiduria su iššūkiu – nepastoviomis oro sąlygomis. Todėl inovacijos ieško sprendimų ten, kur energijos srautas yra labiau nuspėjamas. Viena tokių krypčių – energijos sistemų diegimas jūroje.

Po vandeniu veikiančios energijos sistemos nėra naujiena, tačiau technologijoms prireikė laiko subręsti iki tokio lygio, kad jos taptų plačiau pritaikomos. Straipsnyje išskiriama sistema „Orbital O2“, kuri, kaip teigiama, gali pagaminti iki 2 MW švarios energijos per metus ir taip potencialiai aprūpinti elektra apie 2 tūkst. namų ūkių per metus.

Ši sistema remiasi keturiomis didelio tvirtumo inkaravimo jungtimis, sudarančiomis keturių taškų tvirtinimą jūros dugne. Toks sprendimas užtikrina stabilumą, o konstrukcijos ypatybė – didžioji dalis įrenginio laikosi vandens paviršiuje – gali reikšmingai sumažinti įrengimo kaštus.

„Orbital O2“ naudoja du rotorius, kurių mentės gali keisti pasvirimo kampą ir suktis taip, kad kuo efektyviau „pagautų“ energiją iš potvynių srovių. Pagaminta elektra į tinklą perduodama povandeniniu kabeliu, todėl nereikia papildomų sprendimų energijai transportuoti.

Lieka klausimas, kuris labiausiai rūpi vartotojams: jei tokie sprendimai plėstųsi, kaip tai paveiktų mėnesines elektros sąskaitas?