Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros regione fiksuojami neįprasti reiškiniai – vandens lygis smunka rekordiškai žemai. Mokslininkai ramina, kad tai nėra ilgalaikis, nuolatinis pokytis, tačiau įspėja apie galimas laikinas pasekmes ir pabrėžia teigiamą šio reiškinio poveikį jūros ekosistemai.
Baltijos jūroje užfiksuotas rekordiškai žemas vandens lygis – jis nukrito 67,4 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Tai – žemiausias rodiklis per visą stebėjimų istoriją nuo 1886 metų. Leibnico Baltijos jūros tyrimų instituto (IOW) Varnemiundėje duomenimis, dėl to jūros baseinas neteko maždaug 275 kubinių kilometrų vandens.
Mokslininkai aiškina, kad staigus vandens lygio kritimas susijęs su Baltijos jūros geografine padėtimi ir pastaruoju metu regione vyravusiomis oro sąlygomis. Baltijos jūra yra uždara, vidinė jūra, su Pasauliniu vandenynu sujungta tik siaurų sąsiaurių grandine, vedančia į Šiaurės jūrą. Nuo 2026 metų sausio čia ilgą laiką pūtė stiprūs rytų vėjai, kurie per šiuos sąsiaurius tiesiogine to žodžio prasme „išstūmė“ didžiules vandens mases iš Baltijos.
Nors rodikliai atrodo ekstremalūs, IOW tyrėjai pateikia gana optimistinę prognozę dėl Baltijos jūros biocheminės būklės. Ištekėjus šiltesniam ir mažiau sūriam vandeniui, atsiranda geresnės sąlygos jūrai atsinaujinti.
Prognozuojama, kad vėliau į Baltiją iš Šiaurės jūros ims plūsti šaltesnis, sūresnis ir deguonimi labiau prisotintas vanduo. Toks vandens „įsiveržimas“ paprastai padeda sumažinti perteklinį mikroorganizmų ir dumblių kiekį, pagerina sąlygas žuvų nerštui ir gyvenimui, taip pat prisideda prie bendro regiono ekosistemos „apsivalymo“ ir atsigavimo.
Tuo pat metu Baltijos jūra tampa vis svarbesne geopolitinių įtampų zona. Švedijos kariuomenė neseniai užfiksavo užsienio kilmės povandeninį laivą ir kurį laiką jį lydėjo. Karinių jūrų pajėgų atstovai konstatuoja, kad Rusijos karo laivyno buvimas regione jau seniai nebėra atsitiktinis – jis įgavo nuolatinį, sisteminį pobūdį ir vertinamas kaip ilgalaikė saugumo grėsmė.