Bankas įspėja apie realią grėsmę: mokėjimai gali tiesiog sustoti

Paskelbė Darius Vaitkus
3 min. skaitymo
Pinigai ir debeto kortelė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Skaitmeniniai atsiskaitymai tampa vis įprastesni. Daugelis žmonių kasdien naudoja korteles ar mobiliuosius įrenginius. Grynųjų pinigų poreikis atrodo vis mažesnis.

Tačiau kai kurios valstybės į šią tendenciją pradeda žiūrėti atsargiau. Net pažangios ekonomikos ragina gyventojus nepamiršti grynųjų. Tai siejama su saugumo ir patikimumo klausimais.

Būtent dėl to vis dažniau kalbama apie pasirengimą netikėtoms situacijoms. Gyventojai raginami turėti atsarginį planą. Tai gali būti svarbu sutrikus įprastoms sistemoms.

Kodėl grynieji vėl tampa svarbūs?

Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ paragino gyventojus peržiūrėti savo mokėjimo įpročius. Nors šalis laikoma viena pažangiausių skaitmeninių atsiskaitymų srityje, visiškas grynųjų atsisakymas kelia rizikų. Tai ypač aktualu krizinėse situacijose.

Ekspertai pabrėžia, kad technologijos nėra visiškai atsparios. Elektros tiekimo sutrikimai ar ryšio problemos gali sustabdyti mokėjimus. Tokiu atveju kortelės ir mobiliosios programėlės tampa nenaudingos.

Dėl to grynieji laikomi svarbia atsarga. Jie leidžia atsiskaityti net ir tada, kai sistemos neveikia. Tai padidina visuomenės atsparumą.

Kokios grėsmės įvardijamos?

Didėjanti geopolitinė įtampa kelia papildomų iššūkių. Taip pat vis dažniau kalbama apie kibernetines atakas. Tokie veiksniai gali paveikti finansines sistemas.

Jei sutriktų infrastruktūra, mokėjimai galėtų sustoti. Parduotuvėse ar degalinėse nebūtų galima atsiskaityti įprastais būdais. Tai sukeltų nepatogumų kasdienėse situacijose.

Todėl gyventojai laikomi svarbia pasirengimo dalimi. Kiekvienas namų ūkis gali prisidėti prie bendro saugumo. Tam pakanka turėti alternatyvių atsiskaitymo būdų.

Kiek grynųjų rekomenduojama turėti?

Ekspertai siūlo turėti tam tikrą grynųjų rezervą. Jis skirtas ne taupymui, o kasdienėms išlaidoms krizinėje situacijoje. Tai padeda išgyventi pirmąsias dienas be įprastų mokėjimų.

Rekomenduojama suma priklauso nuo šeimos dydžio. Vienam asmeniui siūloma turėti apie kelias dešimtis eurų. Didesnei šeimai ši suma atitinkamai didesnė.

Svarbu ir pinigų forma. Geriau turėti smulkesnių kupiūrų. Tai palengvina atsiskaitymus, kai nėra galimybės grąžinti didesnių sumų.

Kaip tinkamai laikyti grynuosius?

Ekspertai pataria rinktis mažesnio nominalo banknotus. Krizės metu pardavėjai gali neturėti grąžos. Tai gali apsunkinti atsiskaitymą.

Taip pat rekomenduojama kartais atsiskaityti grynaisiais. Tai padeda išlaikyti jų naudojimą rinkoje. Tokiu būdu sistema išlieka gyvybinga.

Svarbu ir saugumas. Grynųjų nereikėtų laikyti vienoje vietoje. Tai sumažina riziką juos prarasti.

Papildomos priemonės saugumui

Be grynųjų, rekomenduojama turėti daugiau nei vieną mokėjimo kortelę. Skirtingi tinklai gali veikti nevienodai. Tai suteikia daugiau lankstumo.

Taip pat verta turėti sąskaitas skirtinguose bankuose. Tai padeda išvengti visiško paslaugų praradimo. Tokia praktika tampa vis dažnesnė.

Svarbu nepamiršti ir fizinės kortelės. Telefonas gali išsikrauti ar neveikti. Tokiu atveju kortelė lieka vienintelis sprendimas.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvoje skaitmeniniai mokėjimai taip pat sparčiai populiarėja. Vis daugiau žmonių atsiskaito telefonu ar kortele. Grynųjų naudojimas mažėja.

Tačiau ši patirtis rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti rizikingas. Net trumpalaikiai sutrikimai gali sukelti problemų. Dėl to verta turėti atsarginį variantą.

Grynųjų turėjimas nereiškia atsisakyti technologijų. Tai tiesiog papildoma saugumo priemonė. Ji gali būti naudinga netikėtose situacijose.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *