Svarstant apie degalų kainų mažinimo būdus, siūlymai keisti biodegalų maišymo degaluose tvarką būtų trumparegiška klaida. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ pabrėžia, kad toks sprendimas ne tik neatpigins degalų, bet ir suduos smūgį šalies ekonomikai: biodegalų gamyklos bus priverstos stabdyti veiklą, iš Lietuvos ūkininkų nebus nupirkta 0,5 mln. tonų grūdų.

Asociacija ragina koncentruotis į esmines degalų brangimo priežastis ir siūlo peržiūrėti mokesčių politiką bei didinti žaliosios energetikos dalį transporte.

„Future Fuel“ duomenimis, 2026 m. galutinėje dyzelino kainoje mokesčiai (akcizas ir PVM) sudaro 96 ct/l, o mineralinio dyzelino dalis siekia 98 ct/l. Degalinių mažmeninę maržą ir kitas sąnaudas sudaro 6 ct už litrą. Tuo tarpu į dyzeliną įmaišomi pirmosios kartos biodegalai bendroje kainoje sudaro tik 1,5 ct/l – tai yra 0,74 proc. galutinės kainos degalinėse.

„Svarstymai stabdyti biodegalų maišymą būtų esminė klaida mažinant degalų kainas, kuri vartotojams jokios realios naudos neduotų. Mūsų skaičiavimais, vienas litras dyzelino su biodegalais kainuoja tik 1,5 ct/l daugiau nei be biodegalų.

Be to, atsisakius biodegalų, jų dalį užimtų iškastinis kuras, kurio kaina nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios šoktelėjo net 78 proc., kai biodegalai rinkoje brango 7,5 proc.

Akivaizdu, kad biodegalai šiandien veikia ne kaip kainą auginantis, o kaip ją stabilizuojantis veiksnys, kuris leidžia pristabdyti kainų augimą degalinėse“, – teigė „Future Fuel“ viceprezidentas ir bendrovės „Kurana“ vadovas Jurgis Polujanskas.

„Future Fuel“ ragina pasimokyti iš nepasiteisinusio Latvijos pavyzdžio. 2022 m., reaguojant į pandemijos sukeltus ekonominius iššūkius, Latvija laikinai sustabdė privalomą biodegalų maišymą, tikėdamasi kainų sumažėjimo vartotojams.

Tačiau realybė parodė ką kita – degalų kaina kaimyninėje šalyje ne tik nesumažėjo, bet ir buvo didesnė nei Lietuvoje. Įvertinusi tai, kad šis žingsnis nedavė teigiamo efekto vartotojams, Latvija nuo šių metų balandžio vėl grįžta prie privalomo biodegalų maišymo.

Skaudus smūgis pramonei ir žemės ūkiui

Pasak J. Polujansko, net ir laikinai atsisakius biodegalų maišymo į kiekvieną litrą, šalies biodegalų pramonei būtų suduotas skaudus smūgis, mat gamyklos neturėtų kur realizuoti savo produkcijos – net 80 proc. jos parduodama būtent vietos rinkoje.

Svarbu suprasti, kad biodegalų gamyklos veikia nepertraukiamu ciklu, gaminant ir vartojant produkciją Lietuvoje vienu metu. Gamyklos neturi galimybių kaupti atsargų, todėl būtų priverstos stabdyti veiklą.

„Vakar plačiai nuvilnijo žinia, kad Kaune uždaroma „Continental“ automobilių komponentų gamykla – viena didžiausių investicijų Lietuvoje. Dabar gresia, kad duris užvers ir šalies regionuose veikiančios biodegalų gamyklos.

Stebina, kad Lietuvos ekonomikai susiduriant su rimtais iššūkiais, valdžios atstovai svarsto sprendimus, kurie vietinę pramonę ne stiprintų, o sunaikintų“, – pastebėjo J. Polujanskas.

Lietuvos biodegalų pramonė kuria tiesioginę vertę Lietuvos ekonomikai: gamintojai superka žaliavas, kuria darbo vietas ir moka mokesčius vietoje. Pastaraisiais metais šalies biometano, bioetanolio ir biodyzelino gamintojai į naujus gamybinius pajėgumus investavo beveik 200 mln. eurų.

Dalis šių investicijų buvo finansuota ES ir valstybės lėšomis, todėl susidariusi situacija yra paradoksali: viena ranka valstybė skatina biodegalų pramonės plėtrą ir tam skiria paramą, o kita – ją žlugdo siūlymais atsisakyti vietinės produkcijos naudojimo.

Biodegalų gamybos sustabdymas neigiamai paveiktų visą žemės ūkio grandinę. Kasmet biodegalų įmonės iš Lietuvos ūkininkų superka daugiau nei 0,5 mln. tonų grūdų ir rapsų, iš kurių pagaminama apie 0,2 mln. tonų biodegalų.

Be to, šio proceso metu išgaunami ir vertingi šalutiniai produktai – gyvulininkystei būtini baltyminiai pašarai bei organinės trąšos. Žlugus biodegalų pramonei bus priversta užsidaryti ir didžiausia biometano gamykla Baltijos šalyse.

Prioritetas mokesčių sistemai ir transporto žalinimui

„Future Fuel“ vertinimu, spręsdama degalų kainų krizę, valstybė turi koncentruotis į ilgalaikį poveikį turinčius mokesčių sistemos sprendimus. Vienas tokių – dalinis akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris padėtų sustabdyti biudžeto pajamų nutekėjimą į Lenkiją.

Pernai Lietuvai padidinus degalų akcizus, o Lenkijai jų nepakeitus, mūsų valstybė prarado šimtus milijonų eurų pajamų, nes vežėjai pigesnį dyzeliną pylėsi kaimyninėje šalyje. Šį nuosmukį tiesiogiai pajuto ir Lietuvos gamintojai: sumažėjus dyzelino pardavimams vidaus rinkoje, 10 proc. krito ir į jį maišomų biodegalų paklausa.

J. Polujansko teigimu, energetinės krizės akivaizdoje Lietuva renkasi sprendimą didinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, užuot skatinusi lietuvišką, pigią ir žalią energiją transporte.

„Dabar yra istorinis šansas – turime ne mažinti, o didinti biodegalų įmaišomą dalį – pavyzdžiui, keliant biodegalų įmaišymo standartus. Padidinus biodegalų dalį dyzeline nuo dabartinių 7 proc. iki 10 proc., dyzelino kaina degalinėje atpigtų dar 2 centais”, – pabrėžė J. Polujanskas.