Praėjus savaitei po to, kai Donaldas Trumpas Ispanijos vyriausybę pavadino „siaubinga“ ir pagrasino nutraukti prekybos ryšius su Madridu, Ispanijos lyderiai vis dar piktinasi Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jų pasipiktinimą sukėlė tai, kad per JAV prezidento išpuolį Ovaliajame kabinete Merzas liko tylus.

Pirmadienį duotame interviu „POLITICO“ Ispanijos vicepremjerė Yolanda Díaz teigė, kad Merzas priklauso dabartinei ES lyderių grupei, kuri „nesupranta, kaip valdyti istorinį laikotarpį, kuriame gyvename“.

„Šiandien Europai reikia lyderystės, o ne vasalų, kurie moka duoklę Trumpui“, – pareiškė Yolanda Díaz.

Merzas kritikos sulaukia nuo kovo 3-iosios spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose, kai Trumpas pagrasino įvesti Madrido embargo. JAV prezidentas taip pat kritikavo Ispaniją dėl atsisakymo leisti JAV kariniams lėktuvams naudotis ispanų aviacijos bazėmis galimiems smūgiams Iranui ir dėl nepasiryžimo įsipareigoti gynybai skirti 5 proc. BVP.

Po susitikimo kancleris aiškino, kad viešai negynė ES partnerės todėl, jog nenorėjo „paaštrinti“ situacijos, jei Trumpui būtų prieštaravęs viešai. Jis pridūrė, kad vėliau, už uždarų durų, prezidentui pasakė, jog ekonominės sankcijos negali būti taikomos vienai ES valstybei.

Vis dėlto toks situacijos aiškinimas Madride įtampos nesumažino. Praėjus kelioms valandoms po Vašingtono susitikimo, Ispanijos užsienio reikalų ministras José Luis Albares sukritikavo Merzą už tai, kad šis neapgynė ES narės, ir teigė negalintis įsivaizduoti, jog buvę Vokietijos kancleriai Angela Merkel ar Olafas Scholzas panašioje situacijoje būtų likę tylūs.

Merzas buvo negailestingai aptarinėjamas ir Ispanijos nacionalinėje spaudoje: komentatoriai jį vadino „bailiu“, o laikraščių vedamuosiuose buvo priekaištaujama, kad jis „neapgynė Europos partnerės, nors elementarus solidarumo jausmas to būtų reikalavęs“.

Įtampa? Kokia įtampa?

Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius pirmadienį „POLITICO“ bandė sumenkinti akivaizdų šalių nesutarimą, teigdamas, kad „santykiai visiškai nėra įtempti“. Jis taip pat atmetė kritiką dėl Berlyno veiksmų ir pabrėžė, jog aukščiausias Vokietijos užsienio politikos ir saugumo pareigūnas Günteris Sautteris iškart po Trumpo susitikimo informavo savo kolegą Ispanijoje.

Tačiau Kornelius pripažino, kad po kanclerio vizito Vašingtone abu lyderiai taip ir nepasikalbėjo. Pasak jo, Merzas du kartus bandė prisiskambinti ministrui pirmininkui Pedro Sánchezui, tačiau nesėkmingai. Atstovas pridūrė, kad kancleris paliko premjerui balso žinutę ir laukia atsakymo.

Vėliau, „POLITICO“ kalbintas Sánchez atstovas teigė, kad Merzo skambučiai liko neatsakyti todėl, jog Vokietijos kancleris skambino numeriu, kuris jau nebeveikia, nežinodamas, kad saugumo sumetimais ministras pirmininkas periodiškai jį keičia. Nors nesusipratimas esą buvo išspręstas ir Merzui suteikti atnaujinti kontaktai, lyderiai vis dar nėra pasikalbėję.

Nepaisant praleistų skambučių, viešas ginčas yra neįprastas, turint omenyje, kad Madridas ir Berlynas istoriškai palaikė puikius santykius, o Ispanijos ministrai pirmininkai ir Vokietijos kancleriai dažnai turėdavo tvirtus ryšius nepriklausomai nuo politinių pažiūrų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas taip pat tvirtina, kad abi šalys išlieka artimos sąjungininkės, o Berlynas palaiko Madridą Trumpo grasinimų tarifais akivaizdoje.

„Ispanija visada gali pasikliauti europiniu solidarumu, taigi ir Vokietijos solidarumu, kai kalbama apie grėsmes įvesti naujas prekybos kliūtis“, – sakė Johannas Wadephulas. „Stovime kartu, kiek įmanoma didžiausioje vienybėje.“

„Neteisėtas karas“

Pirmadienį Díaz pareiškė esanti įsitikinusi, kad Ispanijos ir Vokietijos santykiai atlaikys dabartinę nesantarvę, tačiau kartu pabrėžė nusivylimą tuo, kad Merzas ir kiti ES lyderiai nenoriai jungiasi prie Ispanijos, smerkiant besitęsiančius JAV ir Izraelio išpuolius prieš Iraną.

„Jungtinių Tautų Chartijos 1 straipsnis aiškiai apibrėžia, kas laikoma neteisėtu karu“, – sakė Yolanda Díaz. „Iš bet kurio ES lyderio reikėtų tikėtis aiškaus pasisakymo ginant tarptautinę teisę.“

Tuo tarpu Merzas pirmadienį dar kartą patvirtino paramą JAV ir Izraelio puolamiesiems veiksmams, argumentuodamas Irano ryšiais su Rusija ir ilgamečiu militantinių grupuočių, tokių kaip „Hamas“, rėmimu.

„Iranas yra tarptautinio terorizmo centras“, – žurnalistams Berlyne sakė Friedrichas Merzas. „Šis centras turi būti uždarytas, o amerikiečiai ir izraeliečiai tai daro savaip.“

Díaz, vadovaujanti kraštutinių kairiųjų partijai „Sumar“, kuri yra jaunesnioji partnerė socialistų ministro pirmininko Pedro Sánchez koalicinėje vyriausybėje, Merzo paramą Trumpo politikai siejo su Vokietijos „ypač silpna ekonomine padėtimi“ ir teigė, kad tai atspindi platesnę Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.

„Mums reikia strateginės autonomijos… mums reikia savos Europos pramonės“, – sakė Yolanda Díaz. „Taip pat turime mažinti technologinę, finansinę ir energetinę priklausomybę tiek nuo Jungtinių Valstijų, tiek nuo Pekino. Turime patys valdyti savo likimą.“