JAV nesikiša į Europos politiką, šeštadienį leidiniui „POLITICO“ pareiškė aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnė, nors viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimas „Trumpo“ administracijos pastangas finansuoti su MAGA judėjimu siejamas organizacijas Europoje.
Miuncheno saugumo konferencijos metu vykusiame renginyje „POLITICO Pub“ JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Sarah Rogers atmetė „POLITICO“ publikacijoje minėtus teiginius, esą ji ir kiti „Trumpo“ administracijos pareigūnai Prancūzijoje bei Jungtinėje Karalystėje kalbėjosi su įvairiomis grupėmis, o Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Heritage Foundation“ prašė pateikti galimų finansavimo gavėjų sąrašą.
„Idėja, kad turime slaptą fondą kraštutiniams dešiniesiems, yra melas. Ne Amerikos sprendimas nulemti, kas bus išrinktas Europoje“, – teigė S. Rogers.
Tokie jos pareiškimai vertinami kaip dar vienas signalas, rodantis „Trumpo“ administracijos bandymą siųsti taikesnes žinutes Europai. Tai įvyko nepaisant anksčiau paskelbtos JAV nacionalinio saugumo strategijos, kurioje raginama „ugdyti pasipriešinimą“ politinei status quo Europoje.
S. Rogers komentarai nuskambėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Miunchene paragino siekti „stiprios ir atgaivintos Europos“.
S. Rogers pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų oficialiose socialinių tinklų paskyrose. Tarp jų – aštrūs komentarai apie migraciją į Vokietiją, Švedijos migracijos politikos siejimas su seksualinio smurto atvejais, taip pat griežti vertinimai dėl socialinių tinklų reguliavimo Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Po pernai pasakyto JAV viceprezidento JD Vance’o kalbos Miunchene, kurioje jis kritikavo Europos demokratijas dėl esą ribojamos saviraiškos laisvės ir pastangų kovoti su rinkimų procesų iškraipymu, S. Rogers leido suprasti, kad Vašingtonas ir toliau vertina sąjungininkų laikyseną, tačiau šįkart rinkosi švelnesnį toną.
„Kalbant apie tai, kas yra geras sąjungininkas, mes, žinoma, turime savo nuomonę, bet kad ir kas būtų išrinktas, mes su jais dirbsime“, – sakė ji.
Miunchene S. Rogers sulaukė klausimų, ar stiprėjančios kraštutinių dešiniųjų partijos Europoje, tokios kaip Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, gali sutapti su JAV prioritetais, ypač didinant gynybos pajėgumus.
Pažymima, kad nemaža dalis dešiniųjų partijų skeptiškai vertina didesnes išlaidas kariuomenei, o kai kurios palaiko šiltesnius ryšius su Kremliumi.
S. Rogers teigė, jog nors pernai susitiko su AfD atstovu spaudai, ji taip pat bendravo ir su Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vyriausybėmis.
„Esu diplomatė. Mano darbas – susitikti su žmonėmis, kurie bent kai kuriais klausimais su mumis nesutinka“, – aiškino ji.
Pasak S. Rogers, Baltieji rūmai kai kuriais klausimais nesutaria ir su potencialiais dešiniaisiais partneriais Europoje, tačiau tam tikrose srityse įmanomas bendras pagrindas. Kaip pavyzdžius ji įvardijo pastangas pažaboti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes (deepfake) ir kovą su seksualiniu išnaudojimu socialiniuose tinkluose.
„Mes tikrai nesiginčijame, kad šmeižikiškos seksualizuotos deepfake klastotės yra rimta problema, kuri galėtų būti sprendžiama įstatymais“, – pridūrė ji.