Amerikos valiuta įspūdingai užbaigė antrąją kovo savaitę. Dolerio indeksas DXY (matuojantis jo stiprumą kelių pagrindinių valiutų atžvilgiu) perkopė 100 punktų ribą ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 m. gegužės. Penktadienį, kovo 13 d., už dolerį buvo mokama beveik 3,75 zloto – tai aukščiausia kaina nuo 2025 m. liepos. Euro ir dolerio kursas smuko žemiau 1,145 ir buvo silpniausias nuo praėjusių metų pavasario.

Naujausios tendencijos valiutų rinkoje – reakcija į staigų naftos kainų šuolį, kurį sukėlė ginkluoto konflikto eskalacija Artimuosiuose Rytuose. „Brent“ naftos barelio kaina savaitę užbaigė ties beveik 104 JAV doleriais, o amerikietiškos WTI – ties beveik 99 JAV doleriais.

Tai daugiau nei 30 JAV dolerių didesnės kainos, palyginti su laikotarpiu, kai Irano kryptimi skriejo pirmosios raketos. Karo ir didelės geopolitinės įtampos metu investuotojai dažnai traukiasi į dolerį, laikomą „saugia užuovėja“.

Be to, JAV dabar yra grynoji naftos eksportuotoja, todėl brangstant žaliavai stiprėja ir Amerikos valiutos pozicijos. Pasauliui, ypač Europai, šiuo metu trūksta apie 15 proc. naftos tiekimo, o tai kelia energetinio šoko, infliacijos šuolio ir ekonomikos augimo sulėtėjimo riziką.

Izraelio ir JAV karas su Iranu, panašu, greitai nesibaigs, todėl atidedamas ir Hormūzo sąsiaurio atblokavimas. JAV saugumo institucijos pripažino nuvertinusios Teherano pasirengimą uždaryti strategiškai svarbų sąsiaurį, reaguojant į JAV karinius veiksmus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siunčia prieštaringus signalus. Vienu metu jis kalbėjo apie trumpalaikį konflikto pobūdį ir ribotą jo įtaką pasaulio ekonomikos augimui bei infliacijai. Kitais atvejais, kalbėdamas iš karo „vanago“ pozicijų, žadėjo veiksmus iki visiško Irano karinio potencialo sunaikinimo. Jis taip pat pabrėžė, kad brangi nafta turi ir „gerąją pusę“ – pelną, kurį tokiomis aplinkybėmis gauna Amerikos naftos pramonė.

Vakarų šalių atsakas į galimą krizę – strateginių naftos atsargų atlaisvinimas ar sąlyginis sprendimas 30 dienų įleisti rusišką žaliavą į rinką – kainų nestabilumo nesumažino: jos ir toliau kilo. Tuo pat metu stiprėjo ir doleris, tikėtina, dar ir dėl to, kad investuotojai laukia ryškaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, galinčio lemti didesnę rizikingų aktyvų korekciją.

Įtakos valiutų rinkai ir JAV Federalinio rezervo pinigų politikai gali turėti sausio mėn. PCE rodiklis JAV – vartojimo išlaidų kainų indeksas. Būtent jis yra Federalinio rezervo preferuojamas infliacijos matas ir svarbus sprendžiant dėl palūkanų normų.

Jau žinoma, kad metinis PCE rodiklis siekė 2,8 proc., kai prognozuota 2,9 proc. Teoriškai mažesnė nei tikėtasi infliacija reikštų galimą palūkanų mažinimą, o tai galėtų silpninti dolerį kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

Pinigų politikos švelninimui teoriškai palankus ir faktas, kad JAV ekonomika 2025 m. pabaigoje stipriai lėtėjo. „Amerikos ekonominės analizės biuras“ apskaičiavo, jog 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP augimas siekė tik 0,7 proc., kai ekonomistai tikėjosi 1,4 proc.

Tuo primintina, kad trečiąjį ketvirtį realusis BVP buvo išaugęs net 4,4 proc. „Amerikos ekonominės analizės biuras“ aiškino, jog BVP didėjimą ketvirtąjį ketvirtį skatino vartojimo išlaidos ir investicijos, tačiau šiuos pokyčius iš dalies kompensavo sumažėjusios valdžios išlaidos ir eksportas.

Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad 2025 m. pabaigos JAV makroekonominiai duomenys dabar yra mažai reikšmingi ir labiau archyviniai – dabartiniai geopolitiniai ir rinkos įvykiai sukuria visiškai naują situaciją. Beveik neabejojama, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmė bus kainų kilimas ir ekonomikos silpnėjimas.

Donaldas Trumpas teigė, kad „amžinai vėluojantis“ Federalinio rezervo vadovas Jerome’as Powellas turėtų nedelsdamas mažinti palūkanas, nelaukdamas kitų centrinio banko posėdžių. Rinka su tuo nesutinka – investuotojai mano, kad augančios infliacijos ignoruoti nepavyks.

Nors neatmetama viena palūkanų mažinimo banga JAV rudenį, „Europos centrinio banko“ atveju tikimasi dviejų palūkanų didinimų šiais metais. Vieno galimo didinimo taip pat tikimasi iš „Anglijos banko“ ir „Šveicarijos nacionalinio banko“.

Tokiu atveju net Kevinas Warshas, kuris po kelių savaičių turėtų tapti nauju Federalinio rezervo vadovu, gali atsidurti situacijoje, kai tektų atsisakyti pinigų politikos švelninimo, nors, būdamas Donaldo Trumpo patikėtinis, turėjo orientuotis į palūkanų mažinimą.

Lenkijoje tikimybė, kad šiemet dar bus mažinamos palūkanų normos, vis mažėja. Tokią galimybę svarsto Lenkijos pinigų politikos tarybos narys Ludwikas Koteckis. Kitas tarybos narys Henrykas Wnorowskis teigia, kad tikimybė 2026 m. sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 3,75 proc. iki 3,25 proc. ar net 3,50 proc. smarkiai sumenko. Tuo pat metu rinkos nuotaikos rodo, jog per 12 mėnesių laikotarpį neatmetami net du „Lenkijos nacionalinio banko“ palūkanų didinimai.

Griežtesnė pinigų politika Lenkijoje turėtų stiprinti zlotą, tačiau kiti veiksniai veikia priešinga kryptimi. Esant rinkos rizikos vengimo atmosferai, toliau auga Lenkijos obligacijų pajamingumai. Kovo pradžioje sparčiau nei Lenkijoje obligacijų pajamingumai kilo tik Turkijoje.

Vasario pabaigoje 10 metų trukmės Lenkijos obligacijų pajamingumas siekė 4,90 proc. Pirmadienį, kovo 9 d., jis pakilo iki 5,60 proc., o penktadienį, kovo 13 d., – iki 5,79 proc. Dvejų metų obligacijų pajamingumas tuo pačiu laikotarpiu kilo nuo 3,40 proc. iki 4,30 proc. ir iki 4,55 proc. Palyginimui, 10 metų JAV vertybinių popierių pajamingumas šiuo metu siekia 4,29 proc., o dvejų metų – 3,73 proc.

Zlotui neigiamai atsiliepia ir tai, kad Lenkija yra naftos bei gamtinių dujų importuotoja, todėl šių žaliavų brangimas blogina šalies mokėjimų balansą. Be to, tai palyginti nedidelė besivystanti rinka, jautri užsienio kapitalo nutekėjimui.

Daugelį metų finansų rinkose veikė gana stabili priklausomybė tarp naftos kainos ir dolerio vertės. Brangstant naftai dažniausiai silpnėdavo doleris, o stiprėjant Amerikos valiutai žaliavos kainos neretai krisdavo.

Šis mechanizmas veikė kaip natūralus amortizatorius ekonomikoms, importuojančioms iškastinį kurą. Tačiau dabar importuojančios šalys susiduria su dvigubu neigiamu efektu: brangstanti nafta eina išvien su stiprėjančiu JAV doleriu, o tai dar labiau didina infliacinį spaudimą.