Tie metai Europos lyderių atmintyje išliko kaip ypač skaudus laikotarpis: jie prisimena ne tik saugumo padarinius po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, bet ir – ne mažiau skausmingai – energijos tiekimo bei kainų šoką, kuris tuomet užgriuvo žemyną.

Kainos šovė į viršų, Europą persekiojo tiekimo sutrikimų baimė, o vyriausybės buvo priverstos skirti šimtus milijardų eurų paramai namų ūkiams ir pramonei.

Dabar, naftos ir dujų kainoms vėl kylant – dėl dar vieno karo, kurio Europa nekontroliuoja, – lyderiai skuba ieškoti atsako.

Pirmadienį naftos barelio kaina perkopė 100 JAV dolerių ribą, Artimųjų Rytų karui – prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui – įžengus į antrąją savaitę, o jo pabaigos dar nematyti.

Tą pačią dieną „G7“ finansų ministrai surengė skubų posėdį ir pareiškė esantys „pasirengę“ imtis „būtinų priemonių“, įskaitant avarinių naftos atsargų panaudojimą. Vis dėlto jie taip ir neįsipareigojo veikti. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure’as, pirmininkavęs posėdžiui, nurodė, kad „G7“ ministrai dar nesutarė dėl tokio žingsnio.

Kol politikai svarstė, Hormūzo sąsiauris – gyvybiškai svarbi energijos arterija, kuria pervežama apie 20 proc. pasaulio naftos – faktiškai liko užblokuotas dėl Teherano grasinimų laivybai. Naftos ir dujų gavyba keliose Persijos įlankos valstybėse sulėtėjo arba sustojo, nes Irano dronai ir raketos taikosi į energetikos infrastruktūrą.

Šis poveikis jaučiamas ir Europoje. Degalinių švieslentėse kainos jau kyla. Brangsta ir gamtinės dujos – pagrindinis 2022 m. krizės veiksnys: pirmadienį jų kaina pakilo virš 60 eurų už megavatvalandę. Tai dar neprilygsta 2022-ųjų viršūnėms, tačiau tai – aukščiausias lygis nuo to laiko.

„Dabar matome regioninį konfliktą su nenumatytomis pasekmėmis“, – perspėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pirmadienį kalbėdama ES ambasadoriams ir pabrėždama poveikį energijai, prekybai bei finansams. „Ir šis persiliejimas jau šiandien yra realybė“, – sakė Ursula von der Leyen.

Ilgesnis karas – gilesnis skausmas

Europos lyderiai ima tai pripažinti vis atviriau.

Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis žurnalistams teigė, kad palankesniu atveju, jei konfliktas būtų suvaldytas per kelias savaites, didelio poveikio pasaulio ir Europos ekonomikai tikėtis nereikėtų. Tačiau, jo žodžiais, užsitęsusi krizė gali sukelti reikšmingą stagfliacinį šoką pasaulio ir Europos ekonomikai: energijos kainoms kylant, tai galėtų persiduoti ir bendrai infliacijai.

Kalbėdamas karinės bazės teritorijoje Kipre, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje būtų „esminis“ dujų ir naftos srautams. Siekiant to, Prancūzija nori kuo greičiau įsteigti karinių palydų misijas konteineriniams laivams ir tanklaiviams. Vis dėlto jis perspėjo, kad tokios operacijos negalės prasidėti, kol Artimuosiuose Rytuose neslūgs kovos.

Šiandien po pietų Paryžiuje numatytas ir skubus „G7“ energetikos ministrų susitikimas, patvirtino du Europos pareigūnai ir vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.

Svarbiausias klausimas, į kurį beveik niekas – galbūt išskyrus Donaldą Trumpą – negali atsakyti: kiek ilgai tęsis šis karas?

Kol kas, energetikos analitikų teigimu, staigų naftos ir dujų kainų šuolį kiek sušvelnino pasaulinis naftos perteklius ir per artimiausius kelerius metus prognozuojamas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybos augimas.

Dujų kainų padidėjimas į vartotojų sąskaitas paprastai persiduoda ne iškart, todėl politikos formuotojai dar turi šiek tiek laiko reaguoti.

Kitą savaitę turėtų susitikti Europos energetikos ministrai, o energijos kainų kilimas ir galimybės jį pažaboti bus vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų.

Vienas iš nerimą keliančių signalų, kaip „POLITICO“ sakė vienos nacionalinės energetikos ministerijos pareigūnas, yra tai, kad po šiųmetės šaltos žiemos ES dujų atsargos neįprastai sumažėjo. Jo teigimu, nėra garantijos, kad prekiautojus pavyks paskatinti vasarą atsargas papildyti, nors kartu pabrėžiama, jog „skubaus pavojaus nėra“.

Teoriškai ES galėtų pasitelkti atsargas, organizuoti bendrus skubius pirkimus ir, pasinaudodama ypatingaisiais įgaliojimais, įvesti kainų lubas. Tačiau, anot vieno ES pareigūno, valstybės kol kas neskuba to reikalauti ir renkasi laukti, kaip kainas ir tiekimą paveiks tolesnė įvykių eiga.

Vis dėlto būtent dėl naftos jau dabar baiminamasi, kad situacija dar labiau pablogės, kol ims gerėti: kuo ilgiau tęsis karas, tuo aukščiau kils kainos.

„Daugelyje Artimųjų Rytų šalių matome didelio masto gavybos stabdymus, įskaitant – šokiruojančiai – dabar jau ir Saudo Arabijoje“, – sakė energetikos rinkos žvalgybos bendrovės „ICIS“ naftos specialistas ir direktorius Ajay Parmaras. „Pasekmės rinkai bus gerokai reikšmingesnės nei 2022 metais“, – įsitikinęs Ajay Parmaras.

„Tik kvailiai“

Donaldas Trumpas, nepaisydamas jo paties administracijoje kylančių nuogąstavimų dėl politinių pasekmių, kurias galėtų sukelti sparčiai brangstanti nafta, pasauliui siunčia žinutę susitaikyti.

„Trumpalaikės naftos kainos, kurios sparčiai kris, kai Irano branduolinės grėsmės sunaikinimas bus baigtas, yra labai maža kaina už JAV ir pasaulio saugumą bei taiką. Tik kvailiai galvotų kitaip“, – teigė Donaldas Trumpas.

Vėliau pirmadienį jis pareiškė, kad karas „iš esmės“ jau baigtas, ir tai lėmė, kad naftos kaina nusmuko gerokai žemiau 100 dolerių ribos.

Europos lyderiams, nerimaujantiems dėl pragyvenimo kainų, rinkėjų reakcijos ir rinkų nepastovumo, tokie pareiškimai vargu ar suteiks daug ramybės.

Kol kas nė vienas jų nedrįso tiesiai priskirti atsakomybės už krizę Donaldui Trumpui. Jungtinės Karalystės energetikos sekretorius Edas Milibandas, nors daugeliu energetikos politikos klausimų nesutaria su Donaldu Trumpu, praėjusią savaitę parlamente atsargiai pabrėžė, kad suirutė energetikos rinkose yra „Irano grasinimų Hormūzo sąsiauriui“ pasekmė, o ne JAV ir Izraelio karinių veiksmų, po kurių tie grasinimai pasigirdo.

Tačiau vienas iš jo pirmtakų, Edas Davey, kuris JK energetikos sekretoriumi buvo iki 2015 metų, o dabar vadovauja centristinei JK Liberalų demokratų partijai, užsiminė, kur link Europoje gali pasisukti politinė diskusija apie karą ir jo padarinius.

„Šis neapgalvotas ir neteisėtas karas reikš, kad žmonės mokės daugiau degalinėse, o jų sąskaitos už energiją didės“, – sakė Edas Davey.

„O kai ateis laikas jas apmokėti, žmonės klaus: ‘Kas tai sukėlė?’ Tai bus Donaldas Trumpas“, – pridūrė Edas Davey.