Beveik dvi savaitės po karo su Iranu pradžios, kylant naftos kainoms ir Hormuzo sąsiauriui iš esmės išliekant uždarytam, pasaulio rinkose ryškėja aiški tendencija: energijos eksportuotojai klesti, o nuo importo priklausomos ekonomikos skaičiuoja nuostolius.

Viena vertus, Persijos įlankos valstybės ir kiti energijos eksportuotojai gauna naudos iš aukštesnių kainų, nors smarkiai apkarpyta gavyba reiškia, kad pajamų šuolis nėra toks tiesmukas, kaip galėtų atrodyti vien iš kainų antraščių.

Kita vertus, daug energijos vartojančios Azijos ir Europos ekonomikos patiria itin skaudų smūgį: didėja importo sąskaitos, kyla infliacija, o akcijų biržose fiksuojami nuosmukiai.

Šį skirtumą aiškiai atskleidžia „CountryETFTracker“ sudarytas Irano karo rinkų stebėsenos indeksas („Iran War Market Monitor“), kuriame šalys reitinguojamos pagal energijos prekybos balansą, išreikštą BVP dalimi.

Labiausiai pažeidžiamos ekonomikos telkiasi Azijoje. Tailando energijos deficitas siekia 7,4% BVP (tai blogiausias rodiklis stebėtojo lentelėje), toliau rikiuojasi Pietų Korėja (5,7%), Singapūras, Vietnamas ir Taivanas.

Nedaug atsilieka ir Japonija, Indija bei Turkija.

Europos padėtis ne tokia dramatiška, tačiau vis tiek nepatogi.

Visos didžiosios žemyno ekonomikos yra grynosios energijos importuotojos. Labiausiai pažeidžiama Graikija, kurios deficitas siekia 2,4% BVP. Toliau – Italija (2,0%), Ispanija (1,8%), Prancūzija ir Lenkija (po 1,7%).

Vokietijos – žemyno pramonės variklio – deficitas sudaro 1,5% BVP.

Naftos trūkumo laimėtojai

Kitoje skalės pusėje Persijos įlankos naftos eksportuotojai gali susižerti milžinišką naudą.

Irakas pirmauja pasaulyje: jo energijos perteklius siekia 40,8% BVP, o tai reiškia, kad naftos pajamos sudaro beveik pusę visos ekonomikos. Toliau – Kataras (32,4%), Jungtiniai Arabų Emyratai (17,6%), Saudo Arabija (15,9%). Alžyras, nors ir nėra Persijos įlankos eksportuotojas, taip pat pasižymi dideliu pertekliumi – 15,6%.

Kiekvienai iš šių šalių kiekvienas papildomas doleris naftos kainoje tiesiogiai virsta didesnėmis eksporto pajamomis, išsipučiančiais valstybės biudžetais ir augančiais suvereniais turto fondais.

Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuriai tenka šios sėkmės dalis: jos energijos perteklius sudaro 19,1% BVP – trečias didžiausias rodiklis pasaulyje.

Finansiškai laimėti gali ir Rusija, kurios perteklius siekia 9,1% BVP, nors sankcijos apsunkina galimybes šį pranašumą pilnai išnaudoti.

Jungtinės Valstijos taip pat yra grynoji eksportuotoja, tačiau jų perteklius nėra didelis, todėl bendras vaizdas čia labiau mišrus.

Energijos eksportuotojai lenkia kitus, kylant naftos kainoms

Nuo krizės pradžios vasario 28 d. tai, ar šalis eksportuoja, ar importuoja energiją, greitai tapo vienu svarbiausių akcijų rinkų rezultatų veiksnių, o atotrūkis yra ryškus ir nuoseklus.

Tarp eksportuotojų Saudo Arabijos akcijų rinka nuo karo veiksmų pradžios pakilo 2,5%, o Norvegijos – 1,1%. Importuotojų atveju nuostoliai didėja tuo labiau, kuo didesnis energijos deficitas.

Azijoje labiausiai nukentėjo Pietų Korėja: jos rinka smuko 12,2%.

Šis kritimas atspindi ir didelį šalies energijos deficitą (5,7% BVP), ir didelę priklausomybę nuo Persijos įlankos naftos, kuri sudaro maždaug 73% viso šalies naftos tiekimo.

Tailandas smuko 10,7%, Vietnamas – 8,75%, Japonija – 7,2%, o Indija – 5,7%.

Europos rinkose nuosmukis taip pat yra platus.

Vokietijos rinka krito 8%, Prancūzijos ir Šveicarijos – po 7,7%. Italija prarado 6,6%, Lenkija – 6,3%, Švedija – 6,1%.

Šie nuostoliai glaudžiai siejasi su kiekvienos šalies priklausomybe nuo importuojamos energijos ir ekonomikos pramoniniu intensyvumu.

Norvegija, kurios rinka judėjo priešinga kryptimi, išlieka vienintele išimtimi Europoje.