Viešųjų reikalų agentūra neseniai buvo paskelbusi geriausius finansinius rezultatus per visą savo veiklos istoriją, didžiavosi komandomis keliose šalyse ir planavo tolesnę tarptautinę plėtrą.

Tačiau vos per kelias savaites 16 metų kurtas lobistinis verslas faktiškai buvo nušluotas nuo žemėlapio – „Global Counsel“ žlugo, neatlaikęs spaudimo dėl Epsteino skandalo.

Bendrovės bendraįkūrėjas Peteris Mandelsonas – buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Vašingtone ir viena įtakingiausių Britanijos politikos figūrų per pastaruosius keturis dešimtmečius – susidūrė su naujų detalių viešinimu apie jo ryšius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. Nepaisant desperatiškų pastangų viešai atsiriboti nuo Mandelsono, jo sukurta įtakos verslo imperija buvo priversta užsidaryti.

Su daugiau nei puse tuzino „Global Counsel“ darbuotojų ir buvusių klientų, su kuriais kalbėtasi po to, kai agentūra paskelbė pradedanti bankroto (administravimo) procedūrą, išryškėjo dramatiško ir staigaus žlugimo vaizdas. Daugiau kaip 100 darbuotojų Londone, Briuselyje ir Vašingtone skubiai ėmėsi ieškoti naujo darbo. Daugelis sutiko kalbėti tik anonimiškai.

Nepastebėtas įkūrėjas

Darbuotojai tvirtina, kad Mandelsonas, 2010 m. įkūręs „Global Counsel“ po to, kai leiboristai prarado valdžią, iki naujų Epsteino bylų dokumentų paviešinimo šių metų sausio pabaigoje su kasdieniu firmos gyvenimu beveik neturėjo nieko bendra.

Tarp naujai paviešintų dokumentų buvo ir laiškų, leidžiančių manyti, kad Mandelsonas, eidamas verslo sekretoriaus pareigas, Epsteino aplinkai perdavė jautrios vyriausybinės informacijos. Dėl to dabar pradėtas policijos tyrimas. Mandelsono teisininkai „Mishcon de Reya“ teigia, kad jis bendradarbiauja su tyrėjais, o svarbiausias jo tikslas – „išsivalyti savo vardą“.

„Iš pradžių jautėmės tiesiog sutrikę, nes mums atrodė visiškai akivaizdu, kad Mandelsonas seniai pasitraukė iš kasdienio veikimo“, – sakė vienas vyresnysis darbuotojas. – „Tačiau žiniasklaidos pasakojimas, o gal net labiau visuomenės reakcija į jį sudarė įspūdį, jog jis vis dar dalyvauja pristatymuose klientams ir tvirtina mūsų išlaidas.“

Ilgą laiką Mandelsono vardas firmoje buvo laikytas didžiuliu privalumu – ypač tada, kai leiboristų lyderis Keiras Starmeris artėjo prie valdžios, o vienas jo pagrindinių bendražygių Morganas McSweeney buvo artimas Mandelsono sąjungininkas.

Vis dėlto Mandelsonas oficialiai atsitraukė nuo bet kokio kasdienio „Global Counsel“ valdymo 2024 m. gruodį, kai buvo paskirtas Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Vašingtone. Kai praėjusių metų rugsėjį Starmeris jį atleido iš šių pareigų dėl anksčiau paviešintų ryšių su Epsteinu, „Global Counsel“ paskelbė parduodanti Mandelsonui priklausiusius 21 proc. akcijų. Jam buvo uždrausta gauti finansinę naudą iš įmonės, o akcijos turėjo būti perklasifikuotos taip, kad jis nebeturėtų jokios įtakos sprendimams.

Vis dėlto, pasak to paties vyresniojo darbuotojo, sudėtingi teisiniai ir finansiniai formalumai užvilkino akcijų atsisakymo procesą, todėl „buvo neįmanoma įrodyti, kad tarp Mandelsono ir bendrovės egzistuoja aiški riba“.

Tai ypač erzino tuos darbuotojus, kurie akivaizdžiai niekada net nebuvo matęsi su Mandelsonu. Net ir dirbantys ne vienus metus sakė, kad jis biure ar susitikimuose pasirodydavo vos kelis kartus.

„Perpūsta iki nesąmonės“

Situaciją dar labiau komplikavo tai, kad Epsteino susirašinėjimo dokumentuose, paviešintuose JAV Teisingumo departamento, figūravo ir kitas „Global Counsel“ bendraįkūrėjas, tuo metu vis dar generalinis direktorius Benjaminas Wegg‑Prosseris.

Jis buvo įtrauktas į elektroninius laiškus apie Epsteino ir Mandelsono verslo reikalus ir tiesiogiai rašė Epsteinui, siųsdamas „Global Counsel“ parengtą viešą pareiškimą, kuriuo bandyta sumenkinti Mandelsono ryšius su nuteistu nusikaltėliu. Paprašyta pakomentuoti šių laiškų paviešinimą, „Global Counsel“ atsisakė tai daryti. Paties Wegg‑Prosserio žurnalistams pasiekti nepavyko.

„Tai buvo viena iš tų situacijų, kai tavęs paprašo kažką padaryti valdybos pirmininkas, ir tu tą padarai“, – sakė vienas „Global Counsel“ direktorių. Jo teigimu, Wegg‑Prosserio vaidmuo buvo „gerokai išpūstas“ žiniasklaidos, o kiekvienas, dirbantis viešųjų reikalų srityje, žino, kad „susitikimas yra tik susitikimas, ir ne visada gali iki galo žinoti, kas per žmogus sėdi kitoje stalo pusėje“.

Bandydamas užgesinti krizę, vasario 6 d. Wegg‑Prosseris pranešė paliekantis „Global Counsel“ vadovo pareigas. Vos po kelių valandų bendrovė paskelbė galutinai užbaigusi Mandelsono akcijų perleidimą.

Tačiau to nepakako.

Vienas agentūros asocijuotasis direktorius sakė, kad „Wegg‑Prosserio pasitraukimas darbuotojams buvo tikra staigmena“ ir esą jo ryšiai su skandalu žiniasklaidoje „buvo labai smarkiai perdėti“. Anot jo, „principingas“ Wegg‑Prosserio sprendimas atsistatydinti galiausiai „paradoksaliai“ sukūrė klaidingą įspūdį, kad firmos ir Epsteino ryšiai buvo gilesni, nei buvo iš tikrųjų.

Ne tik blogos antraštės

Iš pradžių „Global Counsel“ darbuotojai vylėsi, kad Mandelsono reputacinė krizė apsiribos keliais niūriais straipsnių pavadinimais. Tačiau šias viltis sugriovė sprendimas, kai nuo agentūros nusisuko daugybė didelių klientų – tarp jų „Tesco“, „Bank of America“ ir „Barclays“.

Vis dėlto dalis stambių užsakovų liko lojalūs. Tarp jų – bankų milžinė „Santander“. Šios bendrovės vyresnysis viešųjų reikalų ir viešosios politikos vadovas Samiras Dwesaras teigė, kad „Global Counsel“ darbuotojai „to nenusipelnė“ ir prognozavo, jog „šios, savo sritis puikiai išmanančios, itin profesionalios komandos nariai greitai susiras naujus darbus“.

Kitas viešųjų reikalų specialistas, dirbęs bendrovėje, kuri naudojosi „Global Counsel“ paslaugomis, tvirtino, kad jų įmonėje „nebuvo nė svarstymų“ nutraukti bendradarbiavimą. „Mūsų vertinimu, „Global Counsel“ vadovybė priėmė teisingus sprendimus itin sudėtingomis aplinkybėmis. Buvome įsitikinę, kad jie išsikapstys“, – sakė jis.

Daug darbuotojų galvojo taip pat, kai praėjusį ketvirtadienį visa komanda buvo sukviesta į bendrą susirinkimą Londono būstinėje. Tačiau ten jie išgirdo, kad „Global Counsel“ ne tik uždaroma, bet ir paskirti administratoriai, kurie perima įmonės valdymą. Generalinė direktorė Rebecca Park rašte darbuotojams paaiškino, kad „sprendimas uždaryti Jungtinės Karalystės verslą reiškia visos GC veiklos pabaigą. Su kiekvienu biuru kitose šalyse atskirai aptarsime, kaip vyks tolesnis procesas.“

„Daugeliui tai buvo šokas“, – pripažino vienas direktorių. – „Mes, nepaisant visko, buvome išlaikę reikšmingą dalį klientų. Verslo požiūriu tai nėra lengva, ypač kai esi politiškai jautrioje situacijoje. Manau, jie nusipelnė didžiulės padėkos už parodytą lojalumą.“

Tas pats asocijuotasis direktorius pasakojo, kad daliai darbuotojų viltį įkvėpė ir Britų pramonininkų konfederacijos pavyzdys. Ši verslo lobistinė organizacija, nepaisant ją supurčiusio seksualinio netinkamo elgesio skandalo, sugebėjo išgyventi ir po masinio narių pasitraukimo bei kilusio politikų boikoto, kai valdžios atstovai vengė bet kokių susitikimų su ja. Po vadovybės pasikeitimo organizacijai pavyko atsitiesti.

„Gal buvau naivus, bet daug verslo lyderių ir politikų sugriūna dėl skandalų, palikdami savo įmones ar partijas sužeistas, tačiau jos vis tiek išgyvena, – sakė jis. – Buvau pradėjęs tikėti, kad taip bus ir pas mus.“

Užklupęs netikrumas

Po pranešimo Londone dalis žmonių iškart patraukė į barus – bandyti suvokti, kas įvyko, ir užpilti šoką taure. Tie, kurie jungėsi nuotoliu iš šeimos atostogų, turėjo grįžti pas artimuosius jau žinodami, kad liko be darbo. Tai palietė visus – nuo ilgamečių veteranų iki visai neseniai prisijungusių naujokų.

Daugelyje darbuotojų tebetvyro nuoširdus pyktis ir liūdesys. Daugelis sako, kad darbas „Global Counsel“ buvo vienas prasmingiausių jų karjeroje. Nors kai kurie pradėjo ieškoti naujų galimybių dar pačiame skandalo įkarštyje, kiti liko, nes tikėjo, kad firmos veikla neturi nieko bendra su mįslingu ir seniai praeityje likusiu Mandelsono elgesiu.

„Tą savaitgalį praleidau kalbėdamasis su partneriu, tėvais ir artimiausiais draugais, svarstydamas, ką daryti, – prisiminė asocijuotasis direktorius. – Pervariau akimis dalį [Epsteino byloje] paviešintų laiškų ir fiziškai pajutau šleikštulį. Nenorėjau turėti nė menkiausios sąsajos su tuo, ką skaičiau. Bet tuo pat metu nieko panašaus nemačiau „Global Counsel“ kultūroje ar tarp žmonių, su kuriais dirbau.“

Daugeliui darbuotojų iki šiol neduoda ramybės klausimas, ar žlugimą buvo galima sustabdyti.

Faktas, kad Mandelsonas de jure išliko akcininku, sudarė apčiuopiamą teisinę jungtį, tačiau, anot kito asocijuoto direktoriaus, nuolatiniai Mandelsono paminėjimai žiniasklaidoje šalia „Global Counsel“ pavadinimo sukūrė įspūdį, kad jis yra „pats įmonės DNR centras“ – net jeigu realybėje taip nebuvo.

Nauji horizontai

Park, perėmusi generalinės direktorės pareigas po Wegg‑Prosserio pasitraukimo, daugelio darbuotojų buvo pagirta už tai, kaip tvarkėsi su paskutinėmis krizės savaitėmis. Su ja kalbėję darbuotojai pabrėžė jos pastangas padėti kolegoms susirasti naują darbą.

Dar skubesnė situacija susiklostė tiems, kurių darbo vizos Jungtinėje Karalystėje buvo susietos su darbu „Global Counsel“. Pagal šalies įstatymus jie turi 60 dienų susirasti naują darbdavį – kitaip jų vizos bus atšauktos. Tai reiškia, kad kai kurie darbuotojai rizikuoja prarasti ne tik savo, bet ir šeimos narių, registruotų kaip jų išlaikomi asmenys, imigracinį statusą.

Vienas tokioje padėtyje atsidūręs darbuotojas sakė, jog dėl pasikeitusios vizos padėties jis nebegali gauti bedarbio išmokų ar kitos viešos paramos. Kitiems, jau paskelbus apie administravimo procedūrą, dingo teisė ir į papildomas išmokas, pavyzdžiui, patobulintas tėvystės ar motinystės atostogų sąlygas.

Nors pradžioje buvo baiminamasi, kad visi „Global Counsel“ specialistai bus tarsi paženklinti skandalo dėme, keli su žurnalistais kalbėję darbuotojai jau spėjo susirasti naujas darbo vietas. Vienas konkurentų, lobistinėje įmonėje „FGS Global“ dirbantis žmogus pasakojo, kad bendrovė ruošiasi dideliam priėmimui – esą net dvi dešimtys buvusių „Global Counsel“ darbuotojų yra kviečiami į pokalbius. Tarp jų – ir daug vyresniųjų specialistų, dirbusių su finansinių paslaugų ir privataus kapitalo klientais.

„Manau, visi supranta, kad tai – beprotiška proga iš talentų perspektyvos, – sakė buvęs „Global Counsel“ direktorius. – Turint omenyje, kokią gerą reputaciją turėjo pati įmonė ir kokie žmonės joje dirbo, daugelis mūsų laikomi tikrais savo srities lyderiais.“