Grynųjų pinigų naudojimas Europoje nuosekliai mažėja, tačiau jų vaidmuo kasdieniuose atsiskaitymuose išlieka reikšmingas. Šveicarijoje grynaisiais atsiskaitoma 61 proc. atvejų – tai atitinka Europos vidurkį. Tokius duomenis atskleidė devyniose šalyse atlikta nauja vadybos ir technologijų konsultacijų bendrovės „BearingPoint“ apklausa.

Tyrimas parodė, kad per pastaruosius trejus metus grynųjų pinigų naudojimas Europoje stabiliai traukėsi. Vis dėlto Šveicarija vis dar gerokai lenkia Šiaurės Europos šalis, kuriose grynieji naudojami rečiausiai, nors atsilieka nuo Vokietijos ir Austrijos, kur atsiskaitymai grynaisiais išlieka itin populiarūs.

Daugelyje apklaustų valstybių grynuosius dažniausiai renkasi vyresni nei 55 metų gyventojai. Tačiau išsiskiria ir jauniausia, 18–24 metų, amžiaus grupė: Vokietijoje 64 proc., o Austrijoje 57 proc. šio amžiaus respondentų dažnai atsiskaito grynaisiais. Tuo metu Šiaurės Europoje grynųjų naudojama mažiausiai – Švedijoje jie sudaro 25 proc., Danijoje – 32 proc., Suomijoje – 42 proc. visų atsiskaitymų.

Ilgalaikės tendencijos taip pat nerodo artėjančio visiško grynųjų atsisakymo. Net 64 proc. apklaustųjų Vokietijoje teigia, kad per artimiausius dešimt metų neįsivaizduoja visuomenės be grynųjų pinigų. Panašios nuostatos vyrauja ir kitose šalyse, įskaitant Daniją, Švediją ir Suomiją, kur apie 40 proc. respondentų taip pat nemano, kad grynieji visiškai išnyks.

Nors grynieji išlieka svarbūs, vis daugiau dėmesio sulaukia skaitmeninis euras ir kitos centrinio banko skaitmeninės valiutos. Vidutiniškai kas trečias apklausos dalyvis svarstytų galimybę naudoti skaitmeninį eurą, tačiau net 42 proc. dar nėra apsisprendę. Tai rodo didelį informavimo ir tolimesnės plėtros potencialą.

Didžiausias susidomėjimas skaitmeniniu euru fiksuotas Austrijoje, kur juo naudotųsi apie 40 proc. gyventojų. Mažiausias susidomėjimas nustatytas Nyderlanduose, kur tokią galimybę rinktųsi mažiau nei 27 proc. respondentų. Šalims, nepriklausančioms euro zonai, buvo pristatyta centrinio banko skaitmeninės valiutos koncepcija, kuri dažniausiai vertinama kaip grynųjų pinigų papildymas.

Danijoje 21 proc., Švedijoje – 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad skaitmeninę centrinio banko valiutą naudotų kaip papildomą atsiskaitymo priemonę. Šveicarijoje šis rodiklis siekia net 37 proc., o tai rodo didesnį atvirumą tokiems sprendimams. Skaitmeninės valiutos dažniausiai suvokiamos kaip esamų mokėjimo būdų papildymas, o ne jų pakaitalas.

Pagrindinė skaitmeninio euro panaudojimo sritis išlieka internetinė prekyba. Vidutiniškai 37 proc. respondentų jį naudotų apsipirkdami internetu, o 31 proc. tokiu tikslu rinktųsi ir centrinio banko skaitmeninę valiutą. Pagal šį rodiklį pirmauja Airija (44 proc.), ją vejasi Suomija (40 proc.).

Antra pagal svarbą skaitmeninio euro naudojimo sritis – atsiskaitymai fizinėse parduotuvėse, kuriuos rinktųsi 28 proc. potencialių naudotojų. Kalbant apie pagrindines sąlygas, svarbiausia įvardijama galimybė naudotis skaitmeniniu euru nemokamai – tai akcentavo 41 proc. apklaustųjų. Taip pat reikšmingi visuotinis priėmimas ir galimybė atsiskaityti bet kuriuo metu.

Pasitikėjimo klausimas išlieka esminis plėtojant skaitmeninį eurą. Net 41 proc. euro zonos respondentų labiausiai pasitiki savo bankais, kai kalbama apie operacijų duomenų saugojimą ir tvarkymą. Tuo metu technologijų bendrovėms, tokioms kaip „Apple“ ar „Google“, savo duomenis patikėtų tik 4 proc. apklaustųjų.

Apklausa buvo atlikta 2025 m. gruodžio 10–17 d., joje dalyvavo 10 123 respondentai iš devynių Europos šalių. Rezultatai yra reprezentatyvūs 18 metų ir vyresniems gyventojams. Tyrimą inicijavo „BearingPoint“ kartu su rinkos tyrimų institutu „YouGov“. Šis tyrimas vykdomas reguliariai nuo 2019 m. ir leidžia stebėti ilgalaikes mokėjimo įpročių tendencijas Europoje.