Europos sostinės signalizuoja, kad pritars „Tarptautinės energetikos agentūros“ (IEA) prašymui į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti sparčiai augančių energijos kainų poveikį ir sušvelninti tiekimo baimes, kurias kursto Irane vykstantis karas.

Prancūzija, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos G7 valstybės jau yra pareiškusios paramą šiai priemonei. Planuojama, kad veiksmus koordinuos „Tarptautinė energetikos agentūra“, o rezervų išleidimas būtų didžiausias šios organizacijos istorijoje.

Palyginimui, 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, IEA šalys buvo išleidusios 182 mln. barelių naftos. Dabar svarstomas kiekis būtų daugiau nei dvigubai didesnis.

„IEA paprašė išleisti 400 mln. barelių naftos rezervų. Mes šį prašymą įvykdysime ir prisidėsime, nes Vokietija remia svarbiausią IEA principą – tarpusavio solidarumą“, – trečiadienį sakė Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche.

Prancūzijos finansų ministras Roland Lescure, šią savaitę pirmininkavęs G7 finansų ir energetikos ministrų susitikimams, teigė, kad vien pati žinia apie galimą bendrą rezervų išleidimą jau turėjo teigiamą poveikį kainoms.

„Jei atsargos bus išleidžiamos visame pasaulyje, tai leidžia į rinką grąžinti naftą įvairiomis formomis – rafinuotą ar ne – padidinti pasaulyje cirkuliuojančios naftos kiekį ir riboti įtampą kainose“, – po Prancūzijos ministrų kabineto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė R. Lescure.

Pasak dviejų Europos pareigūnų, gerai susipažinusių su situacija, ypač aktyviai rezervų panaudojimą remia Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja. Šios šalys labiau pažeidžiamos dėl didelės priklausomybės nuo naftos iš Persijos įlankos.

Europos valstybės, importuojančios palyginti nedaug naftos iš šio regiono, iš pradžių esą buvo atsargesnės. Vis dėlto, kaip nurodė kitas Europos energetikos pareigūnas, jas palenkti padėjo JAV ir Azijos šalių spaudimas, IEA palaikymas bei suvokimas, kad tai gali sumažinti kainų spaudimą.

Pranešama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sušaukė nuotolinį G7 lyderių susitikimą 15 val., kuriame turėtų būti aptartas sprendimas dėl rezervų išleidimo. Tuo pačiu metu „Tarptautinė energetikos agentūra“ turėtų pateikti išsamesnį savo pasiūlymo išdėstymą.

„Tarptautinė energetikos agentūra“, sukurta po 1973 m. naftos embargo kaip platforma turtingoms valstybėms koordinuoti naftos ir dujų tiekimą, šią priemonę pirmą kartą pasiūlė vėlai antradienį per neeilinį visų narių posėdį, įvykusį po G7 susitikimo, teigė su procesu susipažinęs asmuo.

Pastarąją savaitę naftos kaina buvo šoktelėjusi virš 100 JAV dolerių už barelį, kai Iranas smogė energetikos infrastruktūrai Persijos įlankoje, reaguodamas į JAV ir Izraelio aviacijos smūgius Irane. Vėliau kaina smuktelėjo iki maždaug 90 JAV dolerių, pasirodžius pirmiesiems pranešimams, kad IEA siūlo pasitelkti rezervus.

JAV yra viena didžiausių šio sprendimo šalininkių, nes kylanti naftos kaina kelia politinį nerimą prezidentui Donaldui Trumpui artėjant šių metų vidurio kadencijos rinkimams. Japonija taip pat tvirtai remia rezervų išleidimą.

Nors didžiosios Europos G7 narės taip pat rodo palaikymą, kol kas neaišku, kokiu mastu kiekviena jų prisidės. Dauguma ES šalių jau turi sukaupusios reikšmingas atsargas pagal ES taisykles, sugriežtintas po Rusijos invazijos į Ukrainą, o Europos institucijos pastarąją savaitę ne kartą pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu blokui naftos trūkumas negresia.

G7 trečiadienio rytą paskelbė pareiškimą, kad šiam žingsniui „iš principo“ pritaria. Priemonę viešai palaikė ir kitos IEA narės, įskaitant Austriją.

Pagal planuojamą procedūrą, priėmus sprendimą, valstybės turės vieną dieną pareikšti prieštaravimus. Vėliau per tris mėnesius jos turės suderinti rezervų pardavimą atviroje rinkoje, vadovaudamosi IEA gairėmis. Pareigūnų teigimu, didžiausias efektas būtų pasiektas, jei šalys atsargas išleistų kuo labiau suderintai.

Analitikų vertinimu, skubus naftos rezervų išleidimas galėtų sumažinti spaudimą žalios naftos pasiūlai, tačiau neišspręstų perdirbtų produktų, tokių kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai, trūkumo, taip pat nepašalintų aukštų dujų kainų problemos.

„Tai neišsprendžia dujų klausimo – dujų kainos išliks aukštos, o jos glaudžiai susijusios su platesnėmis energijos kainomis, todėl Europoje, tikėtina, vėl matysime labai dideles energijos sąnaudas“, – sakė „Kpler“ pagrindinis krovinių analitikas Matthew Wright.

„Europai per artimiausius porą mėnesių dyzelinas ir reaktyviniai degalai gali tapti didelėmis problemomis. Tiesiog nėra alternatyvaus maršruto“, – pridūrė jis.

Straipsnis papildytas detalesne informacija.

Šiomis priemonėmis siekiama sušvelninti JAV ir Izraelio karo su Iranu padarinių poveikį Europos gyventojams.

Tuo metu „Europos Komisija“ priešinasi kai kurių valstybių narių spaudimui laikinai atnaujinti rusiškų iškastinių energijos išteklių importą.

Istoriniu vadinamas sprendimas atspindi baimes, kad JAV vadovaujamas karas gali būti išprovokavęs gilią pasaulinę energetikos krizę.

Kartu šalyse auga nepasitenkinimas dėl, jų manymu, pernelyg laukiančios ES vykdomosios valdžios laikysenos, kai kainos kyla.