Automobilių pramonė ir toliau susiduria su tiekimo ribojimais tuo metu, kai išgyvena vieną didžiausių transformacijų per daugiau nei šimtmetį. Karas Irane gali tapti dar vienu smūgiu – nors regionas nėra reikšmingas automobilių detalių gamintojas, jis tiekia kritiškai svarbias žaliavas, tokias kaip nafta ir aliuminis.

JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, apie 20 proc. pasaulio naftos gabenama per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių jūrinių transporto arterijų, kurią iš dviejų pusių supa Iranas ir Omanas.

Naftos kainos, tęsiantis karui ir augant tiekimo sutrikimų rizikai, pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį. Vairuotojai jau moka daugiau degalinėse. Pavyzdžiui, Ajovoje benzino kaina jau viršija 3 JAV dolerius už galoną, teigė „GasBuddy“ analitikas Patrickas De Haanas.

Pasak jo, tai dar nėra 2022 m. pasiektas kainų pikas, tačiau per pastarąsias dvi savaites visoje šalyje užfiksuoti du maždaug 12 centų kainos šuoliai. „GasBuddy“ duomenimis, tai vieni didžiausių vienos dienos nominalių kainos padidėjimų nuo 2005 m.

„Manau, kad būtent šios savaitės kainų kilimo tempas užklupo amerikiečius netikėtai, ir tai gali kelti nemalonų jausmą dėl važiavimo, išvykų, kelionių keliais perspektyvos“, – sakė P. De Haanas.

Jis taip pat pažymėjo, kad brangsta dyzelinas ir reaktyvinis kuras, o tai didina spaudimą logistikai, krovinių gabenimui ir pristatymo grandinėms.

Didelės naftos kainos paprastai kelia ir petrochemijos produktų, iš kurių gaminamas plastikas, kainą. Kai kurie vertinimai rodo, kad apie 30 proc. automobilio detalių sudaro plastikas.

„Kalbame ne tik apie žalią naftą, išplaukiančią iš sąsiaurio. Ten yra ir daug perdirbimo pajėgumų. Etilenas, propilenas, daugybė aromatinių junginių taip pat išgabenami iš šio regiono. Tai uostai, kurie nėra gerai sujungti sausumos keliais, todėl praktiškai lieka pasirinkimas: arba laivais, arba niekaip“, – teigė konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ vadovaujantis direktorius Danas Hearschas.

Regionas yra ir reikšmingas aliuminio gamintojas, ypač Bahreinas bei Jungtiniai Arabų Emyratai. Aliuminis, kaip ir plastikas, automobilių gamintojams tampa vis svarbesnis, nes yra lengvesnis už plieną. Transporto priemonių lengvinimas – vienas svarbiausių prioritetų siekiant gerinti degalų ekonomiją arba kompensuoti baterijų svorį elektromobiliuose bei hibriduose.

Pasak „AlixPartners“ vertinimo, Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai sudaro apie 9 proc. pasaulinių aliuminio lydymo apimčių. JAV importuoja 80–90 proc. reikalingo aliuminio, o maždaug 20 proc. šio kiekio atkeliauja iš Persijos įlankos regiono.

Didžiausia automobilių gamintojų ir tiekėjų rizika ta, kad net ir nebūdamas reikšmingu automobilių detalių gamybos centru, šis regionas gali tapti „butelio kakleliu“ medžiagoms, iš kurių tos detalės gaminamos.

Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Wilson Center“ kviestinis tyrėjas Duncan Woodas teigė matantis priežasčių manyti, kad itin aukštos kainos gali neišsilaikyti ilgai, o nafta, kaip kai kas spėlioja, nepakils iki 200 JAV dolerių už barelį.

„Nors Hormūzo sąsiauris atsakingas už milžinišką srautų dalį, pamatysite, kad kitos šalys pradės didinti gavybą. Tai padės. Jau matėme, kaip Saudo Arabija bando dalį savo produkcijos nukreipti nuo šio kanalo į kitus išėjimus į pasaulio rinkas. Tikėtina, kad rusai bandys pakeisti didelę dalį Irano naftos Kinijos rinkoje“, – sakė D. Woodas.

Vis dėlto automobilių pramonei karas Irane yra tik dalis platesnio ir neraminančio vaizdo: pasikartojančių pasaulinių trūkumų, kuriems rinka, regis, neturi universalaus veiksmų plano. Pandemija atnešė žaliavų trūkumą, mikroschemų deficitą ir naftos kainų šuolius, o karas Ukrainoje apribojo svarbų laidų pynių – esminio automobilių komponento – tiekimą.

„Nuo „Covid“ laikų atrodo, kad kai kurie labai fundamentalūs dalykai tiesiog sugedo“, – sakė D. Hearschas.

Tuo pat metu auga geopolitinė įtampa. 2025 m. kilo dar vienas mikroschemų trūkumas, kai Nyderlanduose veikianti lustų gamintoja „Nexperia“ atsidūrė prekybinės akistatos tarp Europos Sąjungos, JAV ir Kinijos epicentre.

„Anksčiau buvo metai, net dešimtmečiai santykinio stabilumo. Pasaulinė tiekimo grandinė, idėja, kad „pasaulis plokščias“, visa tai buvo gana stabilu. Sutrikimai buvo labiau ilgo ciklo, o visi buvo suinteresuoti bendradarbiauti“, – sakė jis.

Automobilių gamintojai susiduria su Irano konflikto pasekmėmis tuo metu, kai jau sumoka milijardus dėl muitų ir tarifų, atsiradusių dėl prekybos ginčų. Tokie sutrikimai eikvoja pramonės išteklius, kai ji bando vienu metu įgyvendinti dvi tarpusavyje susijusias transformacijas: pelningai gaminti elektromobilius ir diegti naują techninę bei programinę įrangą.

„Tai ne tik įspūdis ir ne tik pojūtis. Šie dalykai nuolat trikdo. Nėra stebuklingos formulės, kuri leistų numatyti ar suvaldyti visas krizes, nes kiekviena turi savitų ypatumų, reikalaujančių skirtingų sprendimų. Būtent tai dabar ir patiriame“, – teigė D. Hearschas.