Degalų kainų šuoliai, kuriuos kursto besitęsiantis JAV ir Izraelio karas su Iranu, ilgainiui gali pasiekti ir prekybos centrų lentynas.

Analitikai perspėja: jei Teheranas ir toliau iš esmės laikys uždarytą Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energetikos ir trąšų žaliavų transporto arterijų – brangimas neišvengiamai persiduos visai maisto tiekimo grandinei.

Prekybininkai teigia, kad šiuo metu stengiasi neperkelti didėjančių degalų ir trąšų sąnaudų vartotojams. Vis dėlto rinkos dalyviai pripažįsta, kad ilgesnis sutrikimas gali pakeisti situaciją.

„Pirmiausia brangsta energija ir trąšos, po to tai smogia transportui ir maisto kainoms, o galiausiai pasiekia ir prekybos centrus“, – teigė „ING Germany“ vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeski.

Nepaisant rekordinio pasaulinių naftos atsargų išleidimo į rinką, naftos ir dujų kainos toliau kyla. Dėl to tokios šalys kaip Italija, Austrija ir Slovakija ragina Europos Komisiją imtis skubių priemonių, kad būtų suvaldoma gilėjanti energetikos krizė.

Energijos kainos tiesiogiai veikia trąšų savikainą. Be to, Hormūzo sąsiauris yra kritiškai svarbus tiek degalų, tiek trąšų žaliavų prekybai: juo keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo, reikšmingi gamtinių dujų kiekiai ir apie trečdalis trąšoms reikalingų žaliavų – įskaitant amoniaką ir azotą.

Ūkininkai, kurie ir taip dirba esant įtemptoms maržoms bei yra nepatenkinti Europos Sąjungos prekybos darbotvarke, ruošiasi galimam kainų smūgiui.

„Kai gamybos sąnaudos didėja, ūkininkai pirmieji tai pajunta, o šios išlaidos beveik niekada nėra visiškai perkeliamos vartotojams“, – teigiama Italijos žemdirbių organizacijos „Coldiretti“ pranešime.

Ar vartotojai pajus ryškų poveikį, daugiausia priklausys nuo konflikto trukmės. Galutinę kainą parduotuvėje lemia sudėtinga sąnaudų grandinė: nuo ūkių iki perdirbimo įmonių, logistikos ir transporto – kiekviename etape išlaidos gali augti. Kainas didina ne tik su Irano karu susiję sukrėtimai, bet ir karo Ukrainoje pasekmės bei ekstremalūs orai, trikdantys derlių.

Carstenas Brzeski teigė, kad jei karas greitai baigtųsi, o Hormūzo sąsiauris būtų atvertas iki kovo pabaigos, tiek vartotojai, tiek ūkininkai vis tiek pajustų kainų spaudimą, tačiau jis būtų trumpalaikis ir „valdomas“.

Kol kas dalis mažmenininkų bando išlaikyti kainas. „Lidl Belgium“ šiuo metu neplanuoja didinti kainų, tačiau, pasak tinklo atstovo, „išliks lankstūs ir pasirengę prireikus greitai reaguoti“.

„Šiuo metu nesitikima, kad „Lidl“ susidurs su dideliais tiekimo sutrikimais, todėl galime ir toliau siūlyti žemas kainas“, – pridūrė atstovas.

Ispanijoje mažmeninės prekybos platintojai vyriausybei taip pat pranešė, kad bendros kainos, įskaitant maisto produktų, kol kas nepakito, penktadienį interviu transliuotojui RTVE sakė finansų ministras Carlosas Cuerpo. Vis dėlto Madridas rengia paramos paketą, kuris padėtų sušvelninti Irano karo poveikį labiausiai nuo degalų kainų priklausomiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį.

Kainų šuolius laikinai gali pristabdyti ir sezoniškumas: prasidedant pavasariniam tręšimo laikotarpiui, dauguma ūkininkų jau yra apsirūpinę šiam sezonui reikalingomis trąšomis. Tačiau ūkininkų organizacijos visoje Europoje, įskaitant Airiją ir Italiją, jau ragina valdžias imtis veiksmų.

„Coldiretti“ reikalauja „neatidėliotinų priemonių, kad būtų apsaugotos žemės ūkio įmonės ir šeimos“.

„Jei karas užsitęs, kaip buvo per COVID ir vėliau per energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, maisto kainos taip pat būtų pasmerktos kilti“, – teigė organizacijos atstovas.

Pasak Carsteno Brzeski, Europa gali susidurti su panašiu scenarijumi kaip 2022 metais, nors kol kas jis ne toks aštrus.

„Nereikia visiškai atsiriboti nuo vieno svarbaus energijos tiekėjo“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusiją. „Tačiau mechanizmai bus labai panašūs.“