Nuo 2026 metų įsigalioję II pensijų pakopos pakeitimai atvėrė naujas galimybes gyventojams – atsirado pereinamasis laikotarpis, per kurį galima pasitraukti iš kaupimo, laikinai stabdyti įmokas ar net atsiimti dalį sukauptų lėšų.

Tačiau tiems, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai, sprendimai gali būti gerokai sudėtingesni nei jaunesniems dalyviams.

Apie tai, ką svarbiausia įvertinti artėjant pensiniam amžiui, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Skubėjimas – didžiausia klaida

Pasak ekspertės, viena didžiausių klaidų, kurią šiandien gali padaryti žmogus, iki pensijos turintis 2–5 metus, – priimti sprendimą vien todėl, kad atsirado galimybė.

„Artėjant pensijai svarbiausia ne emocinis sprendimas „pasinaudoti proga“, o strateginis paskaičiavimas: kiek jau esate sukaupę, kaip arti anuiteto ribos esate ir kokią išmoką gausite sulaukę pensinio amžiaus. Šiame etape net keli papildomi kaupimo metai gali daug ką pakeisti“, – sako L. Načajienė.

Anot jos, net ir trumpas laikotarpis iki pensijos gali turėti reikšmingos įtakos galutinei sukauptai sumai bei išmokos formai.

Pasikeitusios anuiteto ribos

Nuo 2026 metų atnaujintos pensijų anuiteto ribos, kurios lemia, kaip bus išmokamas II pakopoje sukauptas turtas.

Minimali riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir pensiją gauti mėnesinėmis išmokomis visą likusį gyvenimą, siekia 16 785 eurus. Tuo tarpu maksimali riba, virš kurios dalį sukaupto turto galima atsiimti vienkartine išmoka, sudaro 83 926 eurus.

„Jeigu jūsų sukaupta suma nesiekia minimalios anuiteto ribos, sulaukę pensinio amžiaus turėsite daugiau laisvės – galėsite rinktis vienkartinę arba periodines išmokas. Tačiau jei suma peržengia 16 785 eurų ribą, atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą“, – paaiškina ekspertė.

Anuitetas reiškia, kad sukauptos lėšos paverčiamos reguliariomis išmokomis iki gyvenimo pabaigos. Kai kurių rūšių anuitetai taip pat numato paveldėjimo galimybę.

Kada verta stabdyti įmokas?

Pasak L. Načajienės, artėjant pensijai vienas iš racionalių sprendimų gali būti ne visiškas pasitraukimas iš kaupimo, o įmokų stabdymas.

„Jeigu iki pensijos liko keli metai, o sukaupta suma artėja prie minimalios anuiteto ribos, ir jei žmogus nenori įsigyti anuiteto, finansiškai naudingiau gali būti stabdyti kaupimą, o ne jį nutraukti. Tokiu atveju pinigai ir toliau investuojami rinkose, tačiau neperžengiama riba, kai anuitetas tampa privalomas“, – sako ji.

Tokiu scenarijumi sulaukus pensinio amžiaus būtų galima atsiimti visą sukauptą sumą iš karto, jei ji neviršytų minimalios anuiteto ribos.

Ekspertė primena, kad pereinamasis reformos laikotarpis galioja iki 2027 metų pabaigos, todėl sprendimą galima priimti apgalvotai, neskubant pirmosiomis reformos dienomis.

Stabilumas ar lankstumas?

Anot specialistės, sprendimas dėl anuiteto ar kaupimo koregavimo priklauso nuo individualių poreikių.

Vieniems žmonėms anuitetas gali būti patrauklus dėl garantuotų, visą gyvenimą mokamų pajamų. Kiti gali labiau vertinti galimybę patys valdyti savo lėšas ir spręsti, kaip bei kada jas naudoti.

„Jei iki pensijos liko vos keli metai, svarbiausia užsitikrinti, kad būsima išmoka bus prognozuojama ir atitiks poreikius. Todėl prieš priimant sprendimą būtina įsivertinti, kiek esate sukaupę, kokia išmokų forma jums būtų taikoma ir tik tada spręsti, ar koreguoti kaupimą“, – rekomenduoja L. Načajienė.

Vien II pakopos gali nepakakti

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad oriai senatvei dažnai neužtenka vien pirmosios ir antrosios pakopos.

Skaičiuojama, kad valstybinė pensija sudarys apie 40 proc. iki pensijos gauto atlyginimo. Antrosios pakopos kaupimas gali padidinti bendrą pensiją maždaug iki 50 proc. buvusių pajamų.

Tačiau norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį kaip iki pensijos, rekomenduojama, kad pensija sudarytų apie 70–80 proc. buvusio darbo užmokesčio. Likusią dalį, pasak ekspertės, gali padėti sukaupti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą ar kitas ilgalaikes taupymo priemones.

Todėl artėjant pensiniam amžiui svarbiausia ne ieškoti greito sprendimo, o blaiviai įvertinti savo finansinę situaciją ir pasirinkti strategiją, kuri užtikrintų stabilias ir pakankamas pajamas senatvėje.