Analitikai teigia, kad karo tarp Irano ir jo oponentų pasekmės gali paspartinti pasaulinį posūkį nuo iškastinio kuro ir priversti valstybes kitaip pažvelgti į atsinaujinančios energetikos vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą.

Artimųjų Rytų krizė smarkiai sutrikdė naftos eksportą per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Be to, šis maršrutas yra reikšmingas ir trąšų prekybai. Staigus naftos ir dujų kainų šuolis supurtė energijos rinkas ir sustiprino infliacijos baimes.

Kad pasaulis vis dar labai priklauso nuo trapkių iškastinio kuro tiekimo grandinių, ypač aiškiai matyti Azijoje – regione, kuris itin remiasi importuojama energija. Vis dėlto tiekimo sutrikimai skaudžiai palietė ir Europą bei Afriką, kur šalys susiduria su augančiomis degalų kainomis ir didėjančia grėsme maisto saugumui.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis teigė, kad energetikos transformacija ir iki karo judėjo „labai sparčiai“, tačiau dėl kilusio energijos šoko valstybės, tikėtina, dar aktyviau nukreips investicijas į švarią energiją.

„Tikiuosi, kad viena iš reakcijų į šią krizę bus atsinaujinančios energetikos spartinimas. Ne tik todėl, kad ji padeda mažinti emisijas, bet ir todėl, kad tai yra vietinis, pačių šalių kuriamas energijos šaltinis“, – Australijos sostinėje vykusiame renginyje kalbėjo Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius F. Birolis.

Pasak jo, praėjusiais metais švarios energijos šaltiniai dominavo naujų elektrinių pajėgumų įrengime: atsinaujinantys ištekliai sudarė apie 85 proc. visos naujos pasaulinės elektros gamybos galios, o pagrindiniu šios tendencijos varikliu tapo saulės energetika.

„Tai neįtikėtina. Prieš dešimt metų saulės energetika buvo romantiška istorija, o dabar – tai verslas“, – sakė F. Birolis.

Azijai – savas „Ukrainos momentas“?

Analitikų vertinimu, vienas išskirtinis šios krizės bruožas – tai, kad, skirtingai nei ankstesnių naftos šokų metu, atsinaujinanti energija daugelyje šalių jau tapo konkurencinga.

Vis dėlto iškastinis kuras – anglis, nafta ir dujos – tebėra dominuojantis energijos šaltinis: Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2023 m. jis patenkino apie 80 proc. pasaulinės paklausos.

Pasaulinio energetikos analitinio centro „Ember“ tyrimų vadovas Samas Butleris-Slossas teigė, kad Irano krizė spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių ir elektrifikacijos, nes didelės iškastinio kuro kainos skatina vartotojus ir pramonę persiorientuoti, o jau ir taip pigios elektrifikacijos technologijos tampa dar patrauklesnės.

Jo aiškinimu, anksčiau energetinis saugumas buvo siejamas su kuro tiekimo diversifikavimu, o dabar, augant elektrifikacijai, valstybės įgyja įrankių vis labiau mažinti importuojamo kuro poreikį.

„Ember“ skaičiavimais, vadinamoji elektrotechnikos kryptis – saulė, vėjas, baterijos, elektrifikuotas transportas, šildymas ir pramonė – praėjusiais metais tapo pagrindiniu pasaulinės energijos augimo varikliu. Tam reikšmingą įtaką turėjo Kinija, kuri įvardijama kaip pirmoji pasaulyje vadinamoji „elektrovalstybė“.

S. Butleris-Slossas pažymėjo, kad elektromobilių populiarumas ir iki šios krizės sparčiai augo, ypač Azijoje, o dabartiniai įvykiai šią tendenciją dar labiau sustiprins. Jis vertino, kad elektromobilių plėtra importuotojams galėtų sutaupyti daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių per metus vien dėl mažesnių naftos importo sąnaudų, o patį perėjimą pavadino „saugumo super svertu“.

„Tai – Azijos Ukrainos momentas. Kaip Ukraina paskatino Europą mažinti priklausomybę nuo dujų, taip Hormūzas stums Aziją mažinti priklausomybę nuo naftos – tik šį kartą technologijos yra dar pigesnės“, – teigė jis.

Tinklų modernizavimas

Energetikos ekonomikos ir finansinės analizės instituto „IEEFA“ vyresnioji analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz Irano karo sukeltą energijos šoką pavadino „pabudimo skambučiu“ Europos Sąjungai.

Pasak jos, Ispanija yra vienas ryškesnių pavyzdžių, kaip valstybės gali sumažinti jautrumą iškastinio kuro kainų svyravimams. Nors šalies vyriausybė anksčiau sulaukė kritikos po didelio masto elektros tiekimo sutrikimo, kurį kai kurie politikai siejo su atsinaujinančiais ištekliais, dabar, anot analitikės, Ispanija jau gauna naudą iš investicijų į vėjo ir saulės energetiką.

Ji atkreipė dėmesį, kad Ispanija, kartu su Portugalija ir kai kuriomis Šiaurės šalimis, nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo tarp valstybių, kuriose užfiksuotos vienos mažiausių dujų kainų visame 27 šalių bloke.

„Ko mums reikia visoje Europoje – tai investicijų į elektros tinklus. Turiu omenyje modernizavimą ir tinklų plėtrą. Mano akimis, laimėtojas yra Europos tinklas“, – vaizdo skambučio metu sakė A. M. Jaller-Makarewicz.

Energetinio saugumo įrankis

Nors vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikimasi, kad Irano krizė pagreitins energetikos transformaciją, kai kurie ekspertai perspėja, jog artimiausiu metu gali pasitaikyti ir priešingų efektų.

Madrido analitinio centro „Elcano Royal Institute“ vyresnysis energetikos ir klimato ekspertas Gonzalo Escribano nurodė, kad politikai gali patirti spaudimą subsidijuoti iškastinį kurą degalinėse, o užsitęsus konfliktui kai kuriose šalyse laikinai galėtų atsigauti ir anglies naudojimas.

Vis dėlto, jo teigimu, po konflikto požiūris į atsinaujinančią energetiką „neabejotinai“ pasikeitė: švari energija vis dažniau suvokiama ne kaip vien „žalias“ pasirinkimas, o kaip būdas stiprinti vidaus energetinį saugumą.

„Atsinaujinanti energetika ir su ja susijusios technologijos dabar dažnai vertinamos kaip energetinio saugumo įrankis – nebe vien priemonė kovoti su tarša ir klimato kaita, bet ir geopolitinis turtas, paremtas pragmatizmu, o ne idealizmu“, – el. paštu teigė G. Escribano.

Jis pridūrė, kad tokia nuostata ryškėja net tarp vyriausybių ir visuomenių, kurioms aplinkosaugos klausimai nėra prioritetas.