Madridui skelbiant, kad atsinaujinančios energijos bumas apsaugojo gyventojus nuo išaugusių iškastinio kuro kainų, likusi Europa ieško greitų sprendimų, kaip suvaldyti brangstančią energiją.

Europos elektros sąskaitos šoktelėjo po to, kai Iranas sutrikdė naftos ir dujų tiekimo srautus per Hormūzo sąsiaurį ir apgadino kuro gamybos objektus Artimuosiuose Rytuose, reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugelis ES lyderių perspėjo, kad jei krizė greitai nesibaigs, reikšmingą smūgį pajus tiek namų ūkiai, tiek pramonė.

Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pabrėžė, kad jo šalis, pasak jo, kainų šuolį pajuto gerokai mažiau.

„Ispanija rodo, kaip energetikos pertvarka ir mūsų įsipareigojimas atsinaujinantiems energijos ištekliams užtikrina, kad mūsų piliečiai, pramonė, verslai, darbuotojai ir namų ūkiai yra mažiau paveikiami nei kiti“, – teigė P. Sánchezas. Šiuo metu atsinaujinantys šaltiniai pagamina beveik 60 proc. Ispanijos elektros.

Jis Ispaniją pristatė kaip pavyzdį kitoms valstybėms.

„Praėjusį šeštadienį megavatvalandės kaina Ispanijoje buvo 14 eurų, o Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje vartotojai mokėjo daugiau nei 100 eurų“, – sakė P. Sánchezas. Pasak jo, tokį skirtumą lėmė nuosekli aštuonerių metų politika, skatinusi atsinaujinančių išteklių plėtrą.

Vis dėlto net dalis žaliąją transformaciją palaikančių lyderių pabrėžia, kad vien didinti atsinaujinančios energijos apimtis nepakanka, nes elektros kainas Europoje lemia rinkos nustatymo taisyklės.

„Apie 90 proc. metinio vartojimo pasigaminame iš atsinaujinančių išteklių, bet už elektrą mokame pagal dujinių elektrinių nustatomą kainą. Ji beveik dvigubai didesnė“, – sakė Austrijos kancleris Christianas Stockeris.

Oksfordo universiteto energetikos ir klimato politikos profesorius Janas Rosenowas sutinka, kad Ispanija išties yra išskirtinėje padėtyje.

„Ispanija yra struktūriškai kitokia nei dauguma Europos kaimynių. Nuo 2019 m. ji padvigubino vėjo ir saulės elektrinių pajėgumus – įdiegė daugiau naujų atsinaujinančių pajėgumų nei bet kuri kita ES šalis, išskyrus Vokietiją, kurios elektros rinka yra dvigubai didesnė“, – teigė jis.

Iki žaliosios transformacijos Ispanija turėjo vienas didžiausių elektros kainų žemyne. Tačiau 2025 m. jos buvo 32 proc. mažesnės nei Europos vidurkis.

Europos Komisijos vicepirmininkė Teresa Ribera, 2018–2024 m. prižiūrėjusi Ispanijos energetikos politiką, teigė, kad P. Sánchezo vyriausybė nuo pat pradžių siekė pertvarkyti elektros sistemą, skatinti atsinaujinančius išteklius ir atsisakyti anglies.

Kita vertus, Ispanija pagal elektros sektoriaus „žalinimą“ ES kontekste nėra lyderė – Baltijos ir Šiaurės šalys dažnai yra dar toliau pažengusios. Be to, iškastinės dujos vis dar sudaro iki penktadalio Ispanijos elektros gamybos, panaši dalis tenka ir branduolinei energetikai.

Esminis momentas yra tai, kaip dažnai atsinaujinantys ištekliai išstumia iškastinį kurą. Didmeninė elektros kaina daugelyje Europos rinkų nustatoma pagal brangiausią kurą, kurio reikia paklausai patenkinti. Todėl net ir nedidelis brangių dujų ar anglies poreikis gali išpūsti sąskaitas. Austrija yra tarp šalių, kritikuojančių tokį kainodaros modelį dėl aukštų kainų.

Tačiau Ispanijoje, dėl saulėtų orų ir palankių vėjo sąlygų, atsinaujinanti generacija yra stabilesnė. Dujos ten vidutiniškai reikalingos tik apie 15 proc. paros, kai tuo tarpu Italijoje – beveik 90 proc.

„Kai dujos elektros kainą nustato tik 15 proc. laiko, staigus daugiau nei 50 proc. dujų kainos šuolis beveik neatsispindi“, – aiškino J. Rosenowas.

Analitikas Dave’as Jonesas iš energetikos analitikos centro „Ember“ tvirtina, kad Ispanijos kryptis gali būti atkartojama ir kitur – pavyzdžiui, plečiant Šiaurės jūros vėjo energetiką ar išnaudojant geoterminį potencialą Vidurio Europoje.

„Ispanija tiesiog yra priekyje kreivės“, – sakė jis.

Vis dėlto J. Rosenowas perspėja, kad P. Sánchezas šiek tiek pervertina Ispanijos pranašumus, nes šalis vis dar pažeidžiama dėl pasaulinių iškastinio kuro rinkų svyravimų.

„Ispanijos namai vis dar daugiausia šildomi dujomis ir nafta, o automobiliai dažniausiai važinėja benzinu ir dyzelinu. Karas su Iranu smogia ir šiems sektoriams – vartotojai tai jaučia degalinėse ir šildymo sąskaitose, kaip ir visi kiti“, – sakė jis.

Todėl, nepaisant užtikrinto tono Briuselyje, penktadienį P. Sánchezas pristatė 5 mlrd. eurų ir 80 punktų planą, skirtą sušvelninti karo ekonomines pasekmes. Tarp priemonių – energijos mokesčių mažinimas bei kuro subsidijos ūkininkams ir žvejams.

„Tai yra besitęsiantis procesas“, – pripažino T. Ribera, pabrėžusi, kad per pastaruosius aštuonerius metus Ispanija žengė reikšmingą žingsnį, kuris padeda dabartinius iššūkius pasitikti geresnėmis sąlygomis.

Tuo pat metu krizė Irane dar kartą išryškina, kad švari, vietinė elektros gamyba gali būti vienintelis tvarus kelias į saugesnį ir pigesnį energijos tiekimą Europoje.

Tai svarbu ir politiniame kontekste: pernai, po istorinio elektros tiekimo sutrikimo Iberijos pusiasalyje, pasigirdo teiginių, esą dėl to kaltos atsinaujinančių išteklių apimtys. Vis dėlto ES lygmens ataskaita pateikė galutinę išvadą – sutrikimą lėmė veiksnių visuma, tačiau jis nebuvo susijęs su Ispanijos priklausomybe nuo atsinaujinančios energijos.

„Pastaraisiais metais Ispanija atliko namų darbus, o dabar matome rezultatus, nors darbo dar liko“, – sakė Ispanijos ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen. „Turime ir toliau spartinti transformaciją, nes vienas dalykas akivaizdus: nei saulės, nei vėjo neįmanoma užblokuoti Hormūzo sąsiauryje.“

Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigia, kad ES pagaliau ryžtingiau gina taisyklėmis grindžiamą tvarką ir priešinasi „vienpusiškam karui, kuris nėra mūsų“.

Tuo metu Ispanijos valdančioji partija netikėtai sustiprino pozicijas Kastilijos ir Leono rinkimuose, kampanijoje akcentuodama anti-karinę ir anti-Trumpo žinutę.

Ispanijos vicepremjerė Yolanda Díaz perspėja, kad, jos vertinimu, „nuolankus“ požiūris į Vašingtoną gali didinti euroskepticizmą ir prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų iškilimo.

Galiausiai Madridas atšaukė savo ambasadorių iš Tel Avivo, o atstovavimą paliko reikalų patikėtinio lygmeniu.