JAV ir toliau spaudžia Iraną: į sankcijų taikinį pateko ir Kinijos milžinė
Jungtinės Valstijos plečia sankcijas Iranui, siekdamos apriboti Teherano pajamas iš naftos eksporto ir finansinius kanalus, kurie, Vašingtono vertinimu, leidžia apeiti jau galiojančius ribojimus. Naujausiame pakete didelis dėmesys skiriamas tiek naftos pirkėjams, tiek logistinei grandinei, kuria, anot JAV institucijų, Iranas gabena žaliavą į tarptautines rinkas.
JAV Iždo departamentas pranešė į sankcijų sąrašą įtraukiantis Kinijos naftos perdirbimo bendrovę Hengli Petrochemical (Dalian), kuri, JAV administracijos teigimu, yra tarp reikšmingų Irano naftos ir naftos produktų pirkėjų. Tokie žingsniai paprastai reiškia ribojimus atsiskaitymams doleriais, turto įšaldymo riziką JAV jurisdikcijoje ir draudimą JAV subjektams vykdyti sandorius su sankcionuotais asmenimis ar įmonėmis.
Kinijos perdirbėjai ir Irano nafta
Rinkos duomenis renkančios bendrovės ir analitikai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad didelė dalis Irano naftos srautų pastaraisiais metais nukreipiama į Kiniją. Remiantis „Reuters“ cituojamais Kpler 2025 metų vertinimais, Kinija nuperka daugiau nei 80 proc. Irano eksportuojamos naftos, o reikšmingą vaidmenį atlieka nepriklausomos, palyginti mažesnės apimties perdirbimo įmonės, dažnai vadinamos „teapot“ tipo gamyklomis.
Tokių perdirbėjų veiklos modelis paprastai grindžiamas lankstesnėmis tiekimo grandinėmis ir alternatyviais atsiskaitymo būdais, todėl jie laikomi atsparesniais sankcijų poveikiui. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas atsiranda tada, kai sankcijos taikomos ne tik fizinei prekybai, bet ir finansiniams tarpininkams, ypač bankams bei draudimo ir laivybos paslaugų grandžiai.
Po sprendimo dėl Hengli Petrochemical (Dalian) Kinijos ambasada Vašingtone viešai kritikavo tokį JAV veiksmą, ragindama nesutrikdyti „įprastos prekybos“ ir teigdama, kad sankcijos neturėtų būti taikomos, Vašingtonui „piktnaudžiaujant“ šiuo instrumentu Kinijos įmonių atžvilgiu.
Taikinys – ir Irano šešėlinė laivyba
JAV taip pat paskelbė naujas priemones, nukreiptas į vadinamąją Irano šešėlinę laivybą. Pranešimuose nurodoma, kad sankcijų sąrašuose atsirado dešimtys su laivyba susijusių subjektų ir laivų, kurie, JAV vertinimu, dalyvauja gabenant Irano naftą, naudojant slaptus maršrutus, tarpininkus ir sudėtingas nuosavybės struktūras.
„Ekonominis spaudimas didina finansinę įtampą Irano režimui, stabdo jo agresyvius veiksmus Artimuosiuose Rytuose ir prisideda prie jo branduolinių ambicijų ribojimo“, – sakė JAV Iždo departamento vadovas Scottas Bessentas.
„Vadovaudamasis prezidento Trumpo gairėmis, Iždo departamentas toliau ribos laivų, tarpininkų ir pirkėjų tinklą, kuriuo Iranas naudojasi gabendamas naftą į pasaulio rinkas. Bet kuris asmuo ar laivas, kuris palengvina šį srautą per slaptą prekybą ir finansines operacijas, rizikuoja sulaukti JAV sankcijų“, – pridūrė S. Bessentas.
Kodėl tai svarbu rinkoms?
Sankcijų griežtinimas naftos rinkoje dažniausiai stebimas per du kanalus: fizinių tiekimų pasikeitimus ir didesnę rizikos premiją kainose, ypač jei kyla neapibrėžtumas dėl gabenimo, draudimo ar atsiskaitymų. Nors dalis Irano naftos prekybos vyksta su nuolaidomis ir alternatyviomis schemomis, JAV veiksmai gali branginti sandorių vykdymą ir didinti tiekėjų bei pirkėjų atsargumą.
Analitikai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, kaip nuosekliai bus vykdoma kontrolė, ar sankcijos palies finansinius tarpininkus ir kaip reaguos pagrindinės rinkos dalyvės, pirmiausia Kinijos perdirbėjai bei su jais dirbantys logistikos partneriai. Kuo daugiau apribojimų tenka ne vien krovinio judėjimui, bet ir pinigų srautams, tuo didesnė tikimybė, kad prekybos modeliai bus peržiūrimi.
