Jeigu Jungtinės Valstijos galiausiai padidintų dabar taikomą 10 % bendrąjį muito tarifą iki 15 %, Portugalija galėtų atsidurti tarp labiausiai nukentėjusių Europos Sąjungos šalių, vertinant efektyvų tarifų augimą jos eksportui.

Tokias prognozes, remdamasis Belgijos ekonomisto Erico Doro skaičiavimais, pateikia dienraštis „Jornal de Negócios“. Tačiau dar prieš priimant galutinį sprendimą dėl tarifo dydžio, Portugalijos eksportuotojai jau išreiškia susirūpinimą.

Vasario 24 d. Jungtinės Valstijos pradėjo taikyti 10 % globalų importo muitą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė sieksiantis, kad tarifas būtų padidintas iki 15 %. Šis žingsnis buvo žengtas po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis plataus masto Trumpo muitų planas.

Vos kelios valandos prieš naujosios priemonės įsigaliojimą JAV muitų priežiūros tarnyba išplatino importuotojams memorandumą, kuriame nurodė, jog „visoms šalims 150 dienų laikotarpiui bus taikomas 10 % muitas, nebent jos būtų aiškiai atleistos nuo šio tarifo“.

JAV federalinės vyriausybės šaltiniai, kuriuos cituoja Amerikos žiniasklaida, teigia, kad Trumpas vis dar ketina įvesti 15 % tarifą, pasinaudodamas 1974 m. Prekybos įstatymo (Trade Act) 122 skirsniu, tačiau tiksli data, kada bus pasirašytas atitinkamas prezidento įsakymas, kol kas nenurodoma.

Jeigu tarifas vis dėlto būtų padidintas iki 15 %, „Jornal de Negócios“ rašo, kad Portugalija atsidurtų tarp ES šalių, kurioms muito našta išaugtų labiausiai. Taip teigiama remiantis Belgijos ekonomisto Erico Doro, dirbančio Prancūzijos IÉSEG vadybos mokykloje, vertinimais.

Lengvatos gali sušvelninti muitų smūgį

Belgų ekonomistas Ericas Doras Euronews sakė, kad nominalus tarifas gali klaidinti, nes reali, vidutinė muito našta šaliai labai priklauso nuo to, kokias prekes ji eksportuoja į JAV.

JAV administracijos penktadienį paskelbtame teisiniame dokumente, kuriuo įtvirtinamas vieningas 10 % muitas, taip pat pateikiamas ir platus išimčių sąrašas. Lengvatos numatytos įvairioms prekių kategorijoms, įskaitant farmacijos gaminius ir elektronikos produktus.

Doro teigimu, šalys, kurių eksporte didesnę dalį sudaro nuo muito atleistos prekės, susidurs su mažesne vidutine muito našta nei tos, kurių eksportas daugiausia susijęs su neapmokestinamomis ar mažiau saugomomis prekių grupėmis. Jis pridūrė, kad gaminiams, kurių sudėtyje daug plieno ar aliuminio, ir toliau taikomas 50 % tarifas.

Tai svarbu ir dėl to, kad pernai liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime daugumai ES eksporto į Jungtines Valstijas produktų buvo nustatytas 15 % bazinis tarifas, paliekant 50 % muitą plienui ir aliuminiui bei numatant atskirą išimčių rinkinį.

Pasak Doro, pagal tą susitarimą 2025 m. gruodį „vidutinis JAV muitas importui iš Portugalijos siekė vos 8,54 %, palyginti su 12,71 % importui iš Švedijos“.

Jis pabrėžė, kad vidutinis tarifas buvo dar mažesnis toms šalims, kurios daug eksportuoja nuo muito atleistų farmacijos produktų – tarp jų Airijai, Belgijai ir Prancūzijai.

Remdamasis šiais duomenimis, Doras daro išvadą, kad pagal pernai liepą galiojusį režimą Portugalija buvo tarp ES valstybių, kurioms buvo taikomi vieni žemiausių vidutinių muitų eksportui į JAV. Tai lėmė ir kai kurių portugališkų prekių atleidimas nuo muito, ir tai, kad Portugalija palyginti mažai eksportuoja produkcijos, kuriai taikomas 50 % plieno ir aliuminio tarifas.

Tačiau dabar, anot ekonomisto, kyla nauja problema – išimčių sąrašas, pateiktas kartu su naujuoju 10 % globaliu muito tarifu, skiriasi nuo lengvatų, numatytų ES ir JAV susitarime. Dėl to Europos eksportuotojams tenka veikti „didelio neapibrėžtumo“ sąlygomis.

„Taip pat neaišku, ar ES šalims taikomas pagrindinis 15 % muitas neapmokestinamoms prekėms bus sumažintas iki 10 %, ar išliks 15 %“, – teigė Doras.

Jeigu visoms prekėms būtų taikomas vienodas 15 % tarifas, Portugalija, Doro skaičiavimais, pagal muito naštos padidėjimą būtų aštunta labiausiai paveikta ES valstybė – jos vidutinė muito našta išaugtų maždaug 6,5 %. Vis dėlto ekonomistas pabrėžė, kad toks scenarijus galioja tik tuo atveju, jei tarifas būtų taikomas absoliučiai visoms prekėms. Jis atkreipė dėmesį, kad „penktadienį paskelbtame teisės akte minima daug išimčių“, kurios galėtų sušvelninti bendrą poveikį.

Ar 10 % tarifas turėtų kitokį poveikį?

Doro teigimu, jeigu ES šalims ir toliau būtų taikomas 10 % tarifas, Portugalijos pozicija bendrame labiausiai paveiktų valstybių sąraše nesikeistų.

„Mechaniniu požiūriu Portugalija vis tiek turėtų aštuntą pagal dydį skirtumą“, – sakė jis Euronews. Vis dėlto ekonomistas pabrėžė, kad teiginiai, esą Portugalija būtų aštunta labiausiai paveikta ES valstybė, grindžiami „klaidingomis arba neaiškiomis prielaidomis“, nes juose neatsižvelgiama į numatytas lengvatas.

Jis dar kartą akcentavo, kad penktadienį paskelbtame teisiniame dokumente pateikta „daug išimčių“, o jos, panašu, ryškiai skiriasi nuo numatytų pernykščiame ES ir JAV susitarime.

„Todėl būtinas aiškus paaiškinimas, kol bus galima tiksliai apskaičiuoti naujus vidutinius muitų tarifus importui iš kiekvienos ES šalies“, – apibendrino Doras.