Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu įstatymas gali atgrasyti Jungtinių Valstijų gamintojus nuo eksporto į Europos rinką ir taip pakenkti ES konkurencingumui, penktadienį Briuselyje žurnalistams teigė aukšto rango JAV Žemės ūkio departamento pareigūnas.
Pasak pareigūno, šis teisės aktas, dar vadinamas EUDR, „atgrasys mus nuo Europos rinkos“ ir nuo „dėmesio bet kokioms Europos taisyklėms [susijusioms su miškų naikinimu]“, todėl JAV gamintojai gali būti mažiau suinteresuoti tiekti produkciją į ES.
Anot jo, dabartinė įstatymo redakcija galėtų paveikti apie 9 mlrd. JAV dolerių vertės JAV prekybą su ES per metus. Pareigūnas su žurnalistais kalbėjo su sąlyga, kad jo pavardė nebus skelbiama.
Tuo pat metu JAV vyriausybės atstovų delegacija baigia vizitų po Europos sostines turą – lankytasi Madride, Romoje, Paryžiuje, Berlyne ir Briuselyje. Kelionės tikslas – įtikinti valstybes supaprastinti EUDR prieš numatomą taisyklių peržiūrą kitą mėnesį.
Kaip vieną iš galimų labiausiai paveikiamų sektorių pareigūnas įvardijo gyvulininkystę. Jo teigimu, šio sektoriaus ūkininkai priklauso nuo sojų pupelių, naudojamų pašarams, o Europa pati neužsiaugina pakankamai baltymingų pašarų.
„Jai reikia importuoti iš šalių, kurios tai daro geriau, pavyzdžiui, iš mūsų“, – sakė pareigūnas. Jis perspėjo, kad JAV sustabdžius eksportą „augs jų sąnaudos ir nukentės jų konkurencingumas“.
ES kovos su miškų naikinimu įstatymas numato, kad įmonės privalo kontroliuoti savo tiekimo grandines ir užtikrinti, jog jų naudojamos žaliavos ar prekės, tokios kaip palmių aliejus, jautiena ar kava, nėra susijusios su miškų naikinimu.
Po verslo asociacijų ir prekybos partnerių skundų ES institucijos gruodį sutarė įstatymo įgyvendinimą atidėti vieniems metams – iki 2026 m. gruodžio – ir įpareigojo Europos Komisiją iki balandžio pateikti taisyklių peržiūrą.
„Mums tai ypač sudėtinga, nes šias [atitikties] sąnaudas turės padengti mūsų gamintojai“, – teigė pareigūnas. Jis taip pat pažymėjo, kad JAV ūkininkai nenori dalytis informacija apie savo ūkius su užsienio vyriausybėmis.
Vienas pagrindinių Vašingtono priekaištų – tai, kad ES šalių skirstyme pagal miškų naikinimo riziką nėra „nereikšmingos“ rizikos kategorijos. JAV, kaip ir visos ES valstybės narės, taip pat Kinija, Kanada, Kongo Demokratinė Respublika, Gana, Kenija, Vietnamas ir kitos šalys, ES klasifikavimo sistemoje priskirta „mažos rizikos“ kategorijai.
Europos Parlamento frakcijos Europos liaudies partija (centro dešinė) nariai taip pat remia idėją įvesti „nulinės rizikos“ kategoriją toms šalims, „kuriose miškų plotai yra stabilūs arba didėja“.
Aukšto rango pareigūnas kritikavo ir įstatyme įtvirtintą nuostatą, pagal kurią šalis negali būti laikoma „mažos rizikos“, jeigu joje miškų naikinimo mastas viršija 70 tūkst. hektarų per metus. Jo teigimu, šis kriterijus JAV atveju „paprasčiausiai neveikia“.
„Tai nėra teisinga“, – sakė pareigūnas.
Europos Komisijos atstovė patvirtino, kad penktadienį Komisijos atstovai su delegacijos nariais susitinka „techniniu lygmeniu“ aptarti įstatymo. Europos Komisijos aplinkos komisarė Jessika Roswall sausį žurnalistams nurodė, kad balandį naujo teisėkūros pasiūlymo nebus, nes verslui reikia „nuspėjamumo“.
2024 m. JAV Kongreso tyrimų tarnybos ataskaitoje įvertinta, kad 2023 m. septynių EUDR apimamų prekių JAV eksportas į ES sudarė apie 3 proc. visos JAV eksporto į ES vertės, todėl bendras EUDR poveikis JAV prekybai „gali būti nereikšmingas“.
Vis dėlto ataskaitos autoriai pažymėjo, kad įstatymas gali turėti įtakos konkrečių, EUDR apimamų prekių gamintojams. 2023 m. didžiausią vertę turėję į ES iš JAV eksportuoti produktai iš šio sąrašo buvo mediena ir medienos gaminiai (4,5 mlrd. JAV dolerių), sojų pupelės (4 mlrd. JAV dolerių), kaučiukas (1,1 mlrd. JAV dolerių), taip pat galvijai, įskaitant jautieną ir susijusius produktus (409 mln. JAV dolerių).
Aplinkosauginės organizacijos ragina ES valstybes ir Europos Komisiją laikytis EUDR ir nekeisti taisyklių.
„Klaidinantis ir savanaudiškas užsienio spaudimas ES neturėtų atitraukti politikos formuotojų dėmesio nuo faktų“, – teigė „WWF EU“ miškų programos vadovė Anke Schulmeister-Oldenhove.
„Kiekvieni EUDR atidėjimo metai reiškia beveik 50 mln. prarastų medžių ir 16,8 mln. tonų CO₂ išmetimą į atmosferą“, – pridūrė ji.