Ekonomistai skaičiuoja, kad kylant naftos ir dujų kainoms euro zonos infliacija gali pastebimai paspartėti. Rinkos jau pradėjo įkainoti ir palūkanų normų didinimo 2026 m. riziką.

Pirmadienį naftos kainos patyrė vieną ryškiausių vienos sesijos apsivertimų istorijoje, kai prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog JAV vadovaujama karinė kampanija prieš Iraną artėja prie pabaigos.

Vis dėlto Europos vartotojai šio palengvėjimo kolonėlėse dar nejaučia.

Pirmadienio vakarą spaudos konferencijoje D. Trumpas teigė, kad JAV ir Izraelio pajėgos karinėse operacijose prieš Iraną pasiekė sparčią pažangą, ir pabrėžė, jog Vašingtonas neleis sutrikdyti pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, įskaitant Hormūzo sąsiaurį.

„Naftos tiekimas taps gerokai saugesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

Jis pridūrė, kad prireikus Jungtinės Valstijos galėtų lydėti tanklaivius per šį strategiškai svarbų vandens kelią.

Paklaustas, ar konfliktas gali baigtis per kelias dienas, D. Trumpas atsakė:

„Manau, kad taip“, – pasakė Donaldas Trumpas.

„West Texas Intermediate“ rūšies nafta, kuri sekmadienio vakarą, baiminantis galimo Hormūzo sąsiaurio uždarymo, buvo šoktelėjusi iki 119 JAV dolerių (110 eurų) už barelį, iki pirmadienio sesijos pabaigos nukrito žemiau 90 JAV dolerių (83 eurų). Taigi per mažiau nei 24 valandas įvyko daugiau kaip 30 JAV dolerių svyravimas.

Nepaisant staigaus ateities sandorių kainų apsisukimo, didmeninių naftos kainų pokytis į mažmenines degalų kainas persiduoda nei iš karto, nei simetriškai.

Būtent dėl šio vėlavimo ekonomistai dar neskuba skelbti, kad euro zonos infliacijos rizikos jau praėjo.

Degalų kainos Europoje vis dar siekia apie 2 eurus už litrą

Remiantis degalų kainas realiu laiku Europoje stebinčia platforma „Fuelo“, benzino ir dyzelino kainos kai kuriuose didžiuosiuose miestuose išlieka pakilusios.

Milane 95 markės benzinas kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas – 2,10 euro. Paryžiuje benzinas kiek brangesnis – apie 1,92 euro, o dyzelinas šiek tiek pigesnis – apie 2,06 euro.

Brangiausias iš šių trijų miestų – Frankfurtas: 95 markės benzinas ten kainuoja apie 2,12 euro už litrą, dyzelinas – 2,19 euro.

„Svarbiausias kanalas, kuriuo Irano konfliktas Europoje persiduoda augimui, infliacijai ir pinigų politikai, yra energijos kainų kilimas, nes dauguma Europos šalių yra grynosios naftos ir dujų importuotojos“, – teigė „Goldman Sachs“ vyriausiasis Europos ekonomistas Svenas Jari Stehnas.

Pasak jo, „Goldman Sachs“ taikoma praktinė taisyklė rodo, kad 10 proc. naftos kainos padidėjimas euro zonoje vidutinę metinę (bendrąją) infliaciją pakelia maždaug 0,3 procentinio punkto.

Vis dėlto bankas įspėjo, kad šoką gali sustiprinti nelinijiniai efektai, ypač jei išliktų aukštos ir dujų kainos, kurių dinamika skiriasi nuo naftos.

Trys euro zonos infliacijos scenarijai

„Bank of America“ vyriausiasis Europos ekonomistas Ruben Segura-Cayuela pateikė tris scenarijus, priklausomai nuo to, kiek ilgai išsilaikys pakilusios energijos kainos.

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų nafta stabilizuotųsi ties 80 JAV dolerių (74 eurų) už barelį, o Nyderlandų TTF dujų kaina – apie 50 eurų už MWh, ir tokia situacija tęstųsi maždaug du mėnesius.

Tokiu atveju euro zonos infliacija kovą ir balandį trumpam pasiektų apie 2,5 proc., tačiau vėlyvą vasarą vėl kristų žemiau 2 proc. Tuo metu BVP 2026 m. augtų apie 1,0 proc. – lėtai, bet valdoma trajektorija, kuri, tikėtina, neskatintų ECB griežtinti politikos.

Stipresnis šokas – naftai pasiekus 100 JAV dolerių (92 eurus) ir dujoms 60 eurų už MWh – būtų skausmingesnis. Tokiu atveju 2026 m. infliacija vidutiniškai siektų 2,4 proc., o antrąjį ketvirtį viršytų 3 proc. Augimas sulėtėtų iki maždaug 0,8 proc., o sugrįžimas prie ECB 2 proc. tikslo nusikeltų į 2027 m. pradžią.

Trečiasis scenarijus numato užsitęsusį sutrikimą: net ir laikantis naftos kainai ties 80 JAV dolerių, keturis mėnesius trunkantis energijos kainų šokas metinę infliaciją kilstelėtų iki maždaug 2,2 proc., o antrojo ketvirčio vidurkis siektų apie 2,5 proc. Euro zonos BVP augimas sulėtėtų iki maždaug 0,9 proc., didėtų laikino ekonomikos susitraukimo rizika.

Jei energijos kainos išliktų pakilusios, R. Segura-Cayuela vertinimu, ECB greičiausiai tektų didinti palūkanas iš viso 50–75 baziniais punktais, tikėtina, iki rugsėjo.

„Jei iki birželio energijos kainos nesinormalizuos, ECB veikiausiai didins palūkanas“, – sakė Ruben Segura-Cayuela.

„Rinkos jau įkainoja šią riziką“, – pridūrė jis.

„Oxford Economics“: senasis metodas nebeveikia

„Oxford Economics“ vyresnysis ekonomikos patarėjas Michaelas Saundersas pabrėžia, kad grėsmė susijusi ne vien su naftos kainų lygiu, bet ir su tuo, ar centriniai bankai vis dar turi pakankamai patikimumo, kad galėtų sugerti tokį šoką nesiimdami veiksmų.

Jo teigimu, ankstesnė prielaida, kad centriniai bankai gali tiesiog „praleisti pro akis“ energijos kainų nulemtą infliaciją, nebegalioja. Naujas požiūris – atsverti riziką, kad energijos kainų šokas įsitvirtins platesniuose infliacijos lūkesčiuose.

Naudodamas „Oxford Economics“ pasaulinį ekonominį modelį, M. Saundersas įvertino, kad pagal dabartines energijos kainų prielaidas euro zonos infliacija 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį būtų maždaug 0,5–0,6 procentinio punkto didesnė, nei prognozuota anksčiau. Pasak jo, poveikis euro zonai būtų didesnis nei daugumai kitų didžiųjų ekonomikų dėl struktūrinės Europos priklausomybės nuo energijos importo.

M. Saundersas pridūrė, kad artimiausiu metu ECB veikiausiai laikys palūkanas nepakitusias, tačiau kadangi palūkanų lygis jau yra maždaug neutralus, užsitęsus energijos kainų šuoliui bankas šiemet gali pasirinkti griežtesnę kryptį.

Prognozių rinkos įkainoja 42 proc. ECB palūkanų didinimo tikimybę

Finansinių prognozių platforma „Polymarket“ šiuo metu rodo 42 proc. tikimybę, kad 2026 m. ECB didins palūkanų normas. Prieš Irano konfliktui prasidedant (mažiau nei prieš dvi savaites) ši tikimybė siekė vos 12 proc.

Toks beveik trigubas tikimybės šuolis atspindi, kiek stipriai rinka pervertino ECB reakcijos funkciją.

Iki D. Trumpo administracijos kampanijos prieš Iraną konsensusas išsivysčiusiose ekonomikose buvo aiškiai palūkanų mažinimo pusėje. Tačiau dabar, energijos kainų skatinamai infliacijai grasinant artimiausiais mėnesiais euro zonos bendrąją infliaciją vėl pakelti virš 3 proc., investuotojai vis dažniau draudžiasi nuo scenarijaus, kad ECB gali būti priverstas dar kartą griežtinti pinigų politiką.