Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro griežtai sukritikavo JAV užsienio politiką ir paragino Vašingtoną rinktis dialogą su Lotynų Amerika, o ne karines intervencijas. Interviu „POLITICO“ Vienoje jis pabrėžė, kad žemynas nėra „žemė, kurią galima užkariauti“.

Pasak G. Petro, pastarieji JAV administracijos veiksmai – smūgiai tariamiems narkotikų kontrabandininkams, įvykiai Venesueloje ir spaudimas Kubai – signalizuoja strateginį posūkį, kuriuo siekiama atkurti JAV dominavimą Vakarų pusrutulyje ir atremti užsienio įtaką. Tokia kryptis siejama su vadinamąja „Donro doktrina“, aliuzija į 1823 m. JAV prezidento Jameso Monroe politiką.

G. Petro, kairiųjų pažiūrų politikas ir buvęs sukilėlis, pastaraisiais metais tapo vienu garsiausių šios JAV krypties kritikų, dėl ko periodiškai atsidurdavo Donaldo Trumpo aplinkos nemalonėje. Vis dėlto interviu metu jis vengė tiesioginių atakų prieš D. Trumpą ir kaip norimo tarpkontinentinio dialogo pavyzdį nurodė jų susitikimą Baltuosiuose rūmuose vasarį.

Griežčiausių pastabų G. Petro nepagailėjo JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio ir buvusiam D. Trumpo patarėjui, milijardieriui Elonui Muskui. M. Rubio Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo apie „Vakarų civilizaciją“, siejamą su „krikščionišku tikėjimu“, o masinę migraciją įvardijo kaip krizę, destabilizuojančią visuomenes. Tuo metu E. Muskas yra teigęs, kad „empatija“ esą yra Vakarų civilizacijos Achilo kulnas.

Kolumbijos prezidentas pasmerkė, jo manymu, skatinamą „baltą, krikščionišką, vakarietišką civilizaciją“ ir perspėjo, kad bandymai prikelti „kryžiaus žygių laikus“ gali sukelti „milžinišką smurto lygį kiekvienoje visuomenėje“. Kartu jis gyrė Europos įvairovę, kurią vadino privalumu, net jei ji ir didina konfliktų riziką.

Nei M. Rubio, nei E. Muskas į žurnalistų prašymą pakomentuoti laiku neatsakė.

Kalbėdamas apie kovą su narkotikų karteliais, G. Petro sukritikavo tai, kad Kolumbija nebuvo pakviesta į naują JAV iniciatyvą – prieš kartelius nukreiptą koaliciją „Amerikų skydas“. Pasak jo, į susitikimą Majamyje susirinkusios 17 šalių turi mažiausiai patirties kovoje su narkotikais, o kai kurios jų esą yra giliai paveiktos su narkotikų prekyba susijusios korupcijos.

„Visos Amerikos šalys yra infiltruotos, nes grynųjų pinigų poveikis labai stiprus bet kuriam žmogui. Tačiau jei kas nors turi patirties kovoje su narkotikais, tai Kolumbija“, – teigė prezidentas.

Kolumbija ir kaimyninės valstybės gausios kokamedžių, todėl regionas jau dešimtmečius yra pasaulinės kokaino prekybos ir JAV antinarkotinės politikos epicentras. Pranešama, kad JAV karas su narkotikais apėmė smūgius tariamiems kontrabandos laivams Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje – nuo 2025 m. rugsėjo per juos esą žuvo daugiau kaip 150 žmonių.

G. Petro priminė, kad pernai rugsėjį Jungtinėse Tautose ragino tirti D. Trumpą dėl galimų karo nusikaltimų, nes, jo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į jaunus žmones, mėginančius pabėgti nuo skurdo.

Po susitikimo su JT narkotikų kontrolės pareigūnais G. Petro pabrėžė Kolumbijos pasiekimus: šalis esą sukūrė 75 valstybes apimantį policijos žvalgybos institucijų koordinavimo tinklą. Jis teigė, kad jo vadovavimo metu konfiskuota 3 300 tonų kokaino – didžiausias skaičius istorijoje, JAV perduota 800 narkotikų prekeivių, surinkta 78 000 ginklų.

„Tačiau mūsų nepakvietė. O ten, kur nesi pakviestas, neini“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie „Amerikų skydo“ susitikimą.

G. Petro konstituciškai negali siekti dar vienos kadencijos, o artėjant jo kadencijos pabaigai jis paragino vyriausybes daugiau dėmesio skirti klimato veiksmams, „užuot galvojus apie bombas“.

„Pasiekėme pasaulį, kuriame kapitalizmas rodo savo pabaigą“, – sakė G. Petro, jaunystėje prisijungęs prie kraštutinių kairiųjų partizanų grupuotės „M-19“, o dabar vadovaujantis kairiųjų koalicijai.

Jis perspėjo, kad kapitalizmo žlugimas nebus taikus, nes pasaulis įklimpęs į smurtą ir karus, o kartu gilėja klimato krizė. Prezidento teigimu, mokslas aiškiai signalizuoja apie grėsmę pačiai žmonijos egzistencijai, jeigu nebus pakeisti gamybos ir vartojimo modeliai.

Kolumbijos vadovas klimato temą kelia beveik kiekviena proga. JT diplomatams jis sakė, kad mirtino sintetinio opioido fentanilio plitimas atskleidžia visuomenės būseną, kai kalbama apie galimą „žmonijos išnykimą“, ir pavadino jį „klimato krizės narkotiku“.

Jis taip pat siejo žmonių nenorą turėti vaikų su „išnykimo kultūra“, kuri, jo teigimu, plinta klimato lūžio akivaizdoje. Anot G. Petro, tokį sprendimą lemia įsitikinimas, jog kapitalas pasiekė ribą, o ši riba gali reikšti ir gyvybės rūšies pabaigą.

Kalbėdamas apie Kubą, kuri, jo žodžiais, šiuo metu susiduria su JAV remiamo režimo pakeitimo grėsme, G. Petro tvirtino, kad ji galėtų tapti tarpkontinentinio sprendimo dalimi – jei tik JAV ir kitos šalys būtų atviresnės dialogui.

„Manau, kad JAV vyriausybėje yra žmonių, mąstančių panašiai: vietoj bandymo primesti imperiją, nuo kurios kubiečiai visada išsilaisvina, galiausiai reikia užmegzti dialogą tarp Amerikų ir įtraukti Kubą į šviesolaidžio ryšio ir švarios energijos pasaulį“, – sakė jis.

Kaip pavyzdį, kuo Kuba galėtų prisidėti, jis minėjo šalies „Covid-19“ vakciną ir indėlį į visuomenės sveikatą.

„Jei Jungtinės Valstijos renkasi dialogą, o tai reiškia pagarbą kitam ir lygybę su kitu, tuomet išsprendžiame labai svarbią dalį problemos, kuri šiandien kamuoja žmoniją“, – teigė G. Petro.