Per pastarąsias tris dienas Artimuosiuose Rytuose buvo panaudota apie 800 JAV gamybos raketų – daugiau, nei Ukraina sunaudojo per keturis žiemos mėnesius.

Sparčiai didėjantis spaudimas pasaulinėms ginklų tiekimo grandinėms dėl JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose rodo, kad Europai „kritiškai“ svarbu skubiai plėsti raketų gamybą, kad ji pajėgtų patenkinti tiek savo pačios, tiek Ukrainos poreikius, penktadienį įspėjo Europos gynybos komisaras.

Kalbėdamas iš Lenkijos, kur pradeda vadinamąjį „Raketų turą“, Andrius Kubilius pabrėžė, kad Ukrainos poreikiai mūšio lauke, ypač oro gynybos perėmimo raketoms, gerokai viršija dabartinius Vakarų gamybos pajėgumus.

„Raketos, dronai ir ilgo nuotolio 155 mm šaudmenys yra pagrindiniai Ukrainos prioritetai“, – sakė jis, pridurdamas, jog raketos tapo „didžiausiu iššūkiu“ sąjungininkams.

Pasak Kubiliaus, 2025 metais Ukraina patyrė beveik 2 000 raketų atakų, iš jų apie 900 buvo Rusijos paleistos balistinės raketos. Tokius ginklus daug sunkiau numušti, jie reikalauja pažangių oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ raketų kompleksai.

Kubilius teigė, kad vien per keturių mėnesių žiemos laikotarpį Ukrainos kariuomenei reikėjo maždaug 700 „Patriot“ perėmimo raketų, nes vienai balistinei raketai sunaikinti dažnai prireikia kelių perėmėjų. Tuo metu gamintoja „Lockheed Martin“ 2025 metais pagamino 600 PAC-3 raketų.

„Amerikiečiai nepajėgs aprūpinti pakankamu šių raketų kiekiu ir Persijos įlankos valstybių, ir savo pačių kariuomenės, ir Ukrainos“, – sakė Kubilius.

„Situacija tikrai kritinė“, – pabrėžė jis. – „Turime plėtoti raketų gamybą labai skubiai ir labai sparčiai.“

Europos pareigūnai teigia, kad pastaroji krizė Artimuosiuose Rytuose dar aiškiau atskleidė, kokia pažeidžiama yra priklausomybė nuo išorinių tiekėjų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad per tris pastarąsias dienas Artimuosiuose Rytuose buvo panaudota „daugiau kaip 800 JAV raketų“, skirtų Irano raketoms ir dronams numušti.

„Ukraina niekada nėra turėjusi tiek raketų atakoms atremti“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas nuolat ragina sąjungininkus tiekti reikalingas PAC-2 ir PAC-3 raketas ir pabrėžia, kad jos paprastai išdėstomos ir panaudojamos per kelias dienas nuo jų gavimo.

Kalbėdamas kartu su Kubiliumi, Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad ši situacija dar labiau pabrėžia būtinybę kurti savarankiškesnę Europos gynybos pramonę.

„Ginklų gamybos nepriklausomybė Europoje ir saugios tiekimo grandinės tampa dar svarbesnės“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad JAV gamintojai pirmiausia gali siekti papildyti savo ir Persijos įlankos šalių atsargas.

Pats Varšuva yra pasirašiusi stambias sutartis dėl amerikietiškos karinės technikos ir atidžiai stebi, ar konfliktai kitur nepaveiks planuotų pristatymų tempo.

„Jei šis konfliktas tęsis, deja, tokia rizika egzistuoja“, – pripažino ministras.

Kubiliaus teigimu, Briuselis siekia spręsti šiuos iššūkius naujomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant 90 mlrd. eurų paskolą, kurią Europos Sąjunga ketina suteikti Ukrainai, kad ši per artimiausius dvejus metus išliktų finansiškai gyvybinga. Du trečdaliai paskolos būtų skirti karinėms išlaidoms, numatant prioritetą pirkimams iš Ukrainos ir Europos gamintojų.

Ukrainai ši paskola turi pradėti būti išmokama nuo balandžio, tačiau šiuo metu ją blokuoja Vengrija, naudojanti veto teisę dėl ginčo su Ukraina energetikos klausimais.

Kita finansavimo priemonė – 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schema, kuria jau siekia pasinaudoti 19 valstybių narių, tarp jų ir Lenkija.

Po Lenkijos Kubiliaus „Raketų turas“ tęsis Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Švedijoje ir Suomijoje.