Vandenynai gali slėpti atsakymą į dalį mūsų energijos poreikių. Šimtmečius jūra žmonėms kėlė smalsumą ir pagarbą: kas slepiasi gelmėse ir ar įmanoma panaudoti vandenyno judėjimą bei temperatūrų skirtumus kasdieniam energijos gaminimui?

Pastaruoju metu dėmesio sulaukė nauja idėja, kuri, mokslininkų teigimu, galėtų prisidėti sprendžiant globalius energetikos iššūkius.

Paradoksalu, tačiau apie kosmosą žinome daugiau nei apie savo planetos vandenynus. Skaičiuojama, kad maždaug 74 proc. jūros dugno vis dar nėra išsamiai sužymėta. Vis dėlto technologijų pažanga sparčiai keičia situaciją – gerėja duomenų kokybė, o aukštos raiškos kartografavimas leidžia lengviau ir tiksliau modeliuoti jūros dugno struktūrą.

Tyrimai jau atnešė netikėtų atradimų: fiksuojamos anksčiau nežinotos koralų rūšys, o seisminiai vaizdinimo metodai padeda atsekti itin senus geologinius procesus, pavyzdžiui, jūros dugno masės nuslinkimą giliai į Žemės mantiją prieš maždaug 250 mln. metų.

Tuo pat metu pasaulio energetikos sektorių purto geopolitiniai sukrėtimai. Karas Irane smarkiai paveikė naftos rinką, o kai kuriose valstijose degalų kainos šoktelėjo apie 20 proc. Dar anksčiau konfliktas Ukrainoje paskatino daugelį šalių įvesti sankcijas rusiškai naftai, tačiau rinkoje vis tiek atsirado šešėliniai kanalai, per kuriuos draudžiama produkcija pasiekdavo pirkėjus.

Nors nafta tebėra dominuojantis energijos šaltinis, pastebimas ir lėtas, bet aiškus poslinkis link atsinaujinančios energetikos. Dėl nestabilumo kai kurios valstybės buvo priverstos panaudoti strategines naftos atsargas, kad sušvelnintų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius.

Tokiame kontekste mokslininkai siūlo ieškoti energijos ten, kur jos, kaip manoma, netrūksta – vandenynuose. Tyrime „Thermomagnetic generators for ultra-low-grade marine thermal energy harvesting“, publikuotame žurnale „Nature“, pristatoma idėja, kaip panaudoti jūrinę šiluminę energiją pasitelkiant termomagnetinį generatorių.

Siūlomas sprendimas – plūduriuojantis, į nedidelį laivą panašus įrenginys, veikiantis kaip termomagnetinis generatorius. Jo principas remiasi vandens temperatūros svyravimais ir skirtumais: apatinė „plūduriuojančio cilindro“ dalis būtų iš dalies panardinta į šiltesnį vandenį, o viršutinė liktų vėsesnėje aplinkoje virš vandens.

Temperatūrų skirtumai keičia magnetines medžiagų savybes, todėl rotorius pradeda suktis ir suka ašinės srovės generatorių. Šis komponentas mechaninį judėjimą paverčia elektros energija. Teigiama, kad nuolatiniai magnetai sąveikauja su vėsesne aplinka taip, jog rotorius yra „traukiamas“ ir verčiamas suktis, siekiant pusiausvyros esant skirtingoms temperatūroms.

Idėjos autoriai taip pat numato, kad jūroje pučiantys stiprūs vėjai galėtų padidinti rotorių sukimosi greitį ir taip pagerinti sistemos našumą. Stabilumui atšiauriomis sąlygomis prototipe siūloma naudoti plūduriuojančias konstrukcijas ir putplasčio elementus, kurie padėtų įrenginiui išlikti stabiliam bangavimo metu.

Nors ši technologija kol kas aprašoma kaip siūlomas energijos gamybos metodas, tikimasi, kad ateityje ji galėtų peržengti projektavimo stadiją ir tapti realiai pritaikomu sprendimu. Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynuose slypi didelis potencialas, o geresnis jų pažinimas gali atverti naujų galimybių energetikai.