Didelė pinigų suma, kuri netrukus gali pasiekti gyventojų sąskaitas iš pensijų fondų, jau dabar kelia nemažai diskusijų. Finansų specialistai kalba ne vien apie galimybes, bet ir apie rizikas, kurios gali slypėti už patraukliai skambančių pasiūlymų.

Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių šias lėšas planuoja investuoti, tačiau būtent čia gali slypėti pavojus. Sukčiai vis dažniau taikosi į tuos, kurie tikisi uždirbti iš investicijų, tačiau neturi daug patirties finansų rinkose.

Tuo pat metu statistika rodo neraminančią tendenciją. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad bent vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų jau yra patekęs į finansinių sukčių pinkles, todėl panašus skaičius gali prarasti ir iš pensijų fondų atgaunamas lėšas.

Sukčiai jau taikosi į būsimus pinigus

Nors pirmosios išmokos iš pensijų fondų gyventojus turėtų pasiekti tik pavasarį, apgavikai savo veiklą pradėjo gerokai anksčiau. Vis dažniau fiksuojamos schemos, kuriomis siekiama išvilioti dar net neatsiimtus pinigus.

Finansų rinkos specialistams nerimą kelia itin profesionaliai pateikiami pasiūlymai investuoti. Gyventojams siūloma nukreipti atgautas lėšas į akcijų fondus ar kitus finansinius instrumentus, žadant patrauklią grąžą.

Problema ta, kad patikėję tokiais pasiūlymais žmonės dažnai perveda pinigus ne į investicines bendroves, o į sukčių valdomas sąskaitas. Tokiu atveju prarastos lėšos dažniausiai nebegrįžta.

Net ir išsilavinę žmonės tampa aukomis

Patirtis rodo, kad nuo apgaulės neapsaugo nei aukštasis išsilavinimas, nei geros pareigos, nei didesnės pajamos. Sukčiai dažnai pasitelkia psichologinius metodus, kurie veikia net ir atsargius žmones.

Statistiniai duomenys rodo, kad maždaug vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartą yra susidūręs su finansiniu sukčiavimu. Todėl ekspertai neatmeta galimybės, kad dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų taip pat gali atsidurti nusikaltėlių rankose.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, vien per pusę 2025 metų iš gyventojų buvo išviliota beveik vienuolika milijonų eurų. Tai maždaug penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

Antros pakopos pinigai – patrauklus taikinys

Finansų rinkos analitikai prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos gali pasitraukti iki septyniasdešimt proc. dalyvių.

Šiuo metu pensijų fonduose sukaupta daugiau nei 10,6 milijardo eurų. Net jei tik dalis šių pinigų būtų išimta, rinkoje atsirastų milžiniška suma, kuri natūraliai pritrauktų įvairių apgavikų dėmesį.

Ekspertai pabrėžia, kad tokios situacijos dažnai sukuria palankias sąlygas manipuliacijoms. Informacijos trūkumas, skirtingos nuomonės viešojoje erdvėje ir žmonių baimė suklysti tampa palankia terpe sukčiams.

Populiariausios apgavysčių schemos

Finansų institucijų specialistai pasakoja, kad viena dažniausių schemų yra skambučiai iš tariamų konsultantų. Sukčiai prisistato bankų, pensijų fondų ar valstybinių institucijų darbuotojais ir siūlo pagalbą atsiimant pinigus.

Pokalbio metu žmonių gali būti prašoma pateikti asmens duomenis, interneto banko prisijungimus ar kitą jautrią informaciją. Tokia informacija vėliau panaudojama pinigams pervesti į nusikaltėlių sąskaitas.

Pasitaiko ir kitų metodų – socialiniuose tinkluose rodomos reklamos, fiktyvūs interneto puslapiai ar SMS žinutės, kurios atrodo tarsi siunčiamos „Sodros“, bankų ar pensijų fondų.

Šiose žinutėse žmonės raginami pasitikrinti, kokią sumą gali atsiimti. Tačiau pateiktos nuorodos nukreipia į suklastotas svetaines, kuriose suvedus duomenis jie atsiduria sukčių rankose.

Investavimas taip pat gali būti rizikingas

Net ir tais atvejais, kai sukčių nėra, dalis žmonių gali prarasti pinigus dėl nepatyrimo investuojant. Finansų ekspertai primena, kad investavimas visuomet susijęs su rizika.

„Citadele“ banko atlikta apklausa parodė, kad apie trisdešimt vienas proc. gyventojų svarsto iš pensijų fondų atsiimtas lėšas investuoti į akcijas, fondus ar kitus finansinius instrumentus.

Kita apklausa, atlikta „Urbo“ banko užsakymu, rodo panašias tendencijas. Apie devyniolika proc. gyventojų svarstytų pinigus skirti nekilnojamajam turtui arba indėliams, o dar septyniolika proc. rinktųsi vertybinius popierius.

Dalį pinigų gali „suvalgyti“ vartojimas

Ekonomistai prognozuoja, kad nemaža dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų bus tiesiog išleista kasdieniams pirkiniams ar didesniems pirkiniams.

„SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad apie šešiasdešimt proc. atsiimtų lėšų gali būti išleista vartojimo prekėms ir įvairioms paslaugoms. Tai gali būti automobiliai, buitinė technika, baldai ar statybos darbai.

Tuo pat metu tik nedidelė dalis šių pinigų gali būti investuota į nekilnojamąjį turtą. Ekonomistų vertinimu, vidutinė atsiimama suma daugeliui gyventojų bus per maža, kad būtų galima tiesiogiai įsigyti būstą.

Ekspertai taip pat prognozuoja, kad padidėjusi vartojimo paklausa gali šiek tiek padidinti kainas. Skaičiuojama, kad tai gali papildomai padidinti infliaciją maždaug 0,6 proc. Lietuvoje.